Sveiki visi Cinema Bizarre gerbėjai! Jūs užsukote į pirmąjį ir didžiausią Cinema Bizarre gerbėjų forumą visoje Lietuvoje, kuriame galėsite sužinoti viską apie šią grupę bei dalyvauti kitose mūsų diskusijose ir konkursuose. Tad nedelsdami prisijunkite prie mūsų, nes čia esate visada laukiami. :)



 
rodiklisRegistruotisPrisijungti

'to change the world, go change yourself.' yu


Share | 
 

 Iš viršūnių į dugną ir atgal.

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : 1, 2, 3  Next
AutoriusPranešimas
sima
BIZOKU narys


Prisijungė : 2008-03-25
Location : London
Age : 25
Pranešimų skaičius : 308
Mėgstamiausias CB narys : All of the

RašytiTemos pavadinimas: Iš viršūnių į dugną ir atgal.   Pen. 01 07 2011, 21:14

Paseksiu Gabijos pavyzdžiu ir įdėsiu mano šiuo metu rašomą istoriją.




Ji save laikė eiline, niekuo neišsiskiriančia mergina. Buvo rami, jei šėldavo – saikingai, proto ribose. Pašaliniai berdavo jai komplimentus, tačiau pati savęs ji nelaikė gražuole. Turėjo nuostabų balsą, bet niekad nebandė juo pasindaudoti.
Jos vardas buvo Leila. Leila Nash. Jos biografija paprasta. Gimė ji 1990m. liepos 18 d. Josho ir Margarethos Nashų šeimoje. Abu tėvai buvo anglai, tačiau jau daugelį metų gyveno Lietuvoje.Kai Leilai suėjo 18 ir ji baigė mokyklą buvo ilgai svarstomas jos tolimesnis gyvenimas. Galiausiai buvo nuspręsta – visa šeima keliauja į Londoną. Ir tik išvykus Leila nusprendė keistis.
Visada buvusi tvarkinga mergaite, Leila niekad nedažė ir nekirpo plaukų, praktiškai niekada nesidažė, nebuvo netgi prasidūrusi ausų. Visuomet dėvėdavo tvarkingus, akių nerėžiančius drabužius. Tačiau dabar atėjo metas iš eilinės merginos virsti akį traukiančia gražuole.
…
-Hallo?
-Hi, this is Tom Kaulitz?-paklausė moteris kitoje telefono pusėje.
-Yes.
-We have a suggestion for you. Next week starts new season of “X-Factor” in the United Kingdom. We want to ask you to be one of our judges in this new season, if you’d like.
-Oh, really.-Jis truputį pagalvojo. – Well, we don’t have concerts this year, so why not.
-Really, you accept?
-Yes.
-We are so glad. This year “X-Factor” will be in London, O2 arena. We would appreciate if you come here next week, on Monday.
-Ok, I will be there.
-Thank you so much. We will wait for you. Good-bye.
-Bye.
Moteris padėjo ragelį. Tomas dar sekundę sėdėjo galvodamas ir bandydamas atsigauti nuo kątik gauto pasiūlymo. Netrukus kreivai nusišypsojęs pakilo ir išėjęs iš savo viešbučio kambario pasuko link kavinės, kur jo jau lokė jo brolis ir kiti grupės nariai.
...
Eiliniai šeimos pusryčiai. Būtent šiandien Leila nusprandė pasakyti mamai ir tėčiui naujieną. Netarus nei labas rytas ji iškart rėžė:
-Nutariau sudalyvaut „X-Factor“.
Ji tikėjosi kitokios tėvų reakcijos, tačiau šie tik pritariamai linktelėjo.
-Kada?-šypsodamasis paklausė tėtis.
-Pirmadienį, tai yra poryt. Pasirodysiu paskutinė tą dieną.
-Puiku. Tu juk žinai, kad mes pritariam viskam, ko tu imiesi.-bemaišydama puodą tarstelėjo mama.
-Ačiū mama. Dar vienas dalykas. Noriu radikaliai pasikeisti, tad gal galėčiau gauti porą tūkstančių šalia savo dienpinigių?-šį klausimą užduoti Leila bijojo labiausiai. Tėtis niekad neduodavo pinigų, jei manydavo, kad jie bus panaudoti bereikalingai. Šįkart pinigų ji prašė tikrai bereikalingam dalykui.
Tčiau ir šįkart tėtis ją nustebino.
-Gerai. Tačiau nedaryk iš savęs „čiūčelos“. Esi graži mergaitė, Leila.
-Ačiū tėti.
Viskas sekasi daug geriau nei Leila tikėjosi. Nieko nelaukusi ji susiruošė ir patraukė į miestą.
Visą naktį Leila svarstė, kaip ji norėtų pasikeisti. Ją jau seniai traukė gotų-pankų stilius. Tad jau išeidama iš namų žinojo ko ieškos.

...

Grįžusi namo tik vėlų vakarą, Leila buvo visai kitas žmogus. Dabar pažiūrėjus į ją, niekad net nepagalvotum, kad ji buvo ilgaplaukė, tvarkinga mergina. Dabar namo grįžo skiaterėta ir auskaruota pankė.

Visą sekmadienį Leila nelindo iš savo kambario ir ruošėsi pirmadienio pasirodymui „X-factor“ scenoje.






Atgal į viršų Go down
ex - MaNiaaKyTe
bizoku administratorė


Prisijungė : 2008-10-17
Location : Kaunas
Age : 30
Pranešimų skaičius : 577
Mėgstamiausias CB narys : Strify

RašytiTemos pavadinimas: Re: Iš viršūnių į dugną ir atgal.   Pen. 01 07 2011, 21:25

Oh Sima, kaip smagu, kad prisijungei, juo labiau, kad ši istorija man labai patinka ir tikrai yra verta dėmesio ;)
Dabar skaitysiu ir anam forume ir šitame :D
Atgal į viršų Go down
sima
BIZOKU narys


Prisijungė : 2008-03-25
Location : London
Age : 25
Pranešimų skaičius : 308
Mėgstamiausias CB narys : All of the

RašytiTemos pavadinimas: Re: Iš viršūnių į dugną ir atgal.   Pen. 01 07 2011, 23:28

Dėkui tau :)) Smagu, kad bent kažkam iš tiesų patinka :)
Atgal į viršų Go down
MaNiaaKyTe
bizoku prezidentė


Prisijungė : 2008-02-19
Location : new york
Age : 30
Pranešimų skaičius : 845

RašytiTemos pavadinimas: Re: Iš viršūnių į dugną ir atgal.   Št. 01 08 2011, 01:45

na, ką, dar viena įdomi istorija. jau nesigailiu sukūrusi šią temą. tęsk, žinoma.
Atgal į viršų Go down
sima
BIZOKU narys


Prisijungė : 2008-03-25
Location : London
Age : 25
Pranešimų skaičius : 308
Mėgstamiausias CB narys : All of the

RašytiTemos pavadinimas: Re: Iš viršūnių į dugną ir atgal.   Št. 01 08 2011, 19:09



Žinią, jog Tomas gavo kvietimą teisėjauti talentų atrankoje, grupė priėmė ramiai. Visi apsvarstė šį faktą ir nusprendė kartu su juo likti Londone.
Sekmadienį Tomas gavo laišką iš „X-Factor“ prodiuseių. Laiške buvo išdėstyta, ko iš jo tikimasi ir ką jis turi vertinti.
„Gerb. Pone Kaulitzai,
Kadangi jūs sutikote teisėjauti naujajame talentų šou „X-Factor“ sezone, tikimės iš jūsų lojalumo, pagarbos, sutarimo su kitais teisėjais, bei visiško atsidavimo ir sąžiningumo. Jūsų partneriai laidoje bus gerb. Simonas Cowelas, Cheryl Cole bei Danii Minogue.
Kvietėme Jus, kad galėtumėte vertinti išskirtinio stiliaus talentus.
Taip pat primename, kad galite apsiimti globoti ir prodiusuoti ką norite ir kiek norite, projekto taisyklės to visiškai nedraudžia.
Dėkojame,
Pagarbiai „X-Factor“ prodiuseriai.“

Darbas lengvas, pinigai neblogi, ko gi dar reikia? – pagalvojo Tomas. Jis neketino nieko apsiimti prodiusuoti. Jis tiesiog norėjo gerai praleisti laiką.
...
Pirmadienio rytą Leila pakirdo anksti. Sugaišusi kone dvi valandas prie savo išvaizdos ji pagaliau pasiėmusi kompaktinę plokštelę su savo daina išlėkė iš namų.
Pagaliau apie pirmą valandą ji jau buvo prie O2 arenos ir bandė prasibrauti į vidų. Prie arenos spietėsi keli tūkstančiai žmonių. Keli šimtai iš jų turėjo dalyvauti atrankoje, visi kiti – žiūrovai ir palaikymo komandos.
Patekusi į vidų Leila iškart pasirašė dalyvaujančiųjų saraše, gavo savo eilės numerį ir gavo lapą su nurodymais. Dabar beliko tik laukti.
...
Tomas Kaulitzas, o2arenoje sėdėjęs nuo pat aštuonių ryto ėmė nuobodžiauti. Nebeturėdamas ką veikti nusprendė susipažinti su šiandienos dalyviais. Vos įėjusį į laukimo salę jį pasitiko pavieniai klyksmai: „O Dieve, Tomas Kaulitzas!“ Jis iškart pasigailėjo čia atėjęs, tad tik pamojavo dalyviams ir apsisukęs grįžo atgal į jam skirtą kambarėlį.
Praėjus dar gerai valandai atėjo laikas pradėti talentų atranką. Salėje jau sėdėjo tūkstančiai žiūrovų ir trys teisėjai. Trūko tik jo. Jam judant link savo vietos prie teisėjų stalo, salė pašėlo ploti, o kažkur visai arti išgirdo rėkiant brolį: „Pavaryk Tomai!“. Mintyse sukikenęs Tomas išsidrėbė savo vietoje.
...
Renginiui einant į pabaigą Tomas jautėsi kuo puikiausiai. Iš 193 žmonių per šį vakarą jie jau patvirtino keturis tikrus talentus. Kaip ir visuomet atsirado tokių, kurie buvo kraupūs iki gailesčio, ir tokių, kurie prajuokino iki ašarų. Liko dar vienas dalyvis ir šio vakaro darbas bus baigtas.
...
Į sceną užlipo punk stiliaus panelė. Rožinė skiauterė švietė iš tolo, ausyse nuo auskarų nebuvo laisvos vietos, veide taip pat buvo auskarų – nosyje, antakyje ir dar du lūpoje. Tomas nė kiek neabejojo, kad liežuvyje taip pat buvo auskaras. Merginos apranga taip pat buvo šokiruojanti – apdriskę „Exploited“ marškinėliai, balta odinė striukė, apibrizgęs trumpas džinsinis sijonėlis, skirtingos kojinės virš kelių ir raudoni, kelius siekiantys kerzai.
Vos išvydę šią merginą ant scenos teisėjai leido šnekėti Tomui.
-Labas vakaras,- pasisveikino ši.
-Labas. Kuo tu vardu?
-Leila.
-Ir kiek tau metų?
-Dvidešimt.
-Ir ką tu šiandien darysi?
-Dainuosiu.
Dainininkė iš sudegusio teatro – dingtelėjo Tomui.
-Ir ką dainuosi?
-Breaking Benjamin „Dance with the devil“.
-Tada pirmyn.
Atgal į viršų Go down
MaNiaaKyTe
bizoku prezidentė


Prisijungė : 2008-02-19
Location : new york
Age : 30
Pranešimų skaičius : 845

RašytiTemos pavadinimas: Re: Iš viršūnių į dugną ir atgal.   Št. 01 08 2011, 20:16

na, įdomi įdomi šita idėja, tikrai. ; ) kol kas dar neišsiplėtojo istorija, kad galėčiau vertinti veikėjo poelgius, ir nors toks stilius, kaip Leilos man nėra prie širdies, galbūt, čia jis puikiai tiks.
Atgal į viršų Go down
sima
BIZOKU narys


Prisijungė : 2008-03-25
Location : London
Age : 25
Pranešimų skaičius : 308
Mėgstamiausias CB narys : All of the

RašytiTemos pavadinimas: Re: Iš viršūnių į dugną ir atgal.   Sk. 01 09 2011, 02:59



Ch.3.

Leilai buvo nusišvilpt, kad salėje sėdi keli tūkstančiai žmonių. Jai nerūpėjo teisėjai irk ad tarp jų sėdi pats Tomas Kaulitzas. Jai buvo “dzin” ant visko, nes dabar ji dainuoja.

Here I stand helpless and left for dead.

Close your eyes so many go by
Easy to find what’s wrong
Harder to find what’s right

I believe in you
I can show you that
I can see right through
All your empty lies
I won’t stay long
In this world so wrong

Say goodbye
As we dance with the devil tonight
Don’t you dare look at him in the eye
As we dance with the devil tonight

Trembling crawling across my skin
Feeling your cold dead eyes
Stealing the life of mine

I believe in you
I can show that
I can see right through
All your empty lies
I won’t last long
In this world so wrong

Say goodbye
As we dance with the devil tonight
Don’t you dare look at him in the eye
As we dance with the devil tonight
Don’t you dare look at him in the eye
As we dance with the devil tonight
Hold on
Hold on

Muzika nutilo, salė plojo kaip pašėlus. Leila stovėjo išspaudusi pačią plačiausią šypseną, kokią tik galėjo išspausti.
Teisėjai kurį laiką tylėjo. Po kurio laiko prabilo Simon‘as:
-Nesu gerbėjas tokios muzikos ir tokio stiliaus kaip tavasis, tačiau turiu pripažinti, jog balsą tu turi. Taip pat ir klausą. Tu be abejo pelnei mano simpatijas.
Cheryl ir Danii visiškai su juo sutiko. Kiek patylėjęs prabilo ir Tomas:
-Esu čia tam, pasak mano kontrakto, kad vertinčiau išskirtinio stiliaus žmones. Tave vertinu geriau nei tik teigiamai.
Salėje vėl nuaidėjo plojimai ir švilpimas. Tomas juos nutildė vienu rankos mostu.
-Šiandien buvau nusprendęs neapsiimti nieko prodiusuoti, tačiau tu...Jei tik sutiksi, mielai su tavim dirbsiu.
Leila pagauta impulso pribėgo prie teisėjų stalo ir pakabino Tomą.
Taip prasidėjo visiškai naujas Leilos Nash gyvenimas.



Ch.4.

Tomas pats negalėjo atsistebėti savo poelgiu, ką jau kalbėti apie aplinkinius, tokius kaip Gustavas, Georgas ir juo labiau Bilas.
Iškart pasibaigus atrankai Tomas pasileido į užkuliusius ieškoti Leilos. Rado ją didžiojoje salėje atsiribojusią nuo kitų šiandien pasirodžiusių. Jis kurį laiką ją stebėjo. Jos veide šietė šypsena. Jis be abejo šiandien padarė ją be proto laimingą.
-Labas,-tarstelėjo jis ir Leila nustebusi atsisuko. Bet greit josnuostabą vėl pakeitė šypsena.
-Labas. Keista prieš save matyti patį Tomą Kaulitzą. Ir dar žinoti, kad jis bus mano prodiuseris.-bėrė ji.
-Numanau. Pats nestsistebiu savo elgesiu.
-Kažką minėjai.-mirktlėjo ji.
-Taigi.-jis sekundėlę pamąstė.-Šiandien ką nors suplanavusi?
-Na, lyg ir ne.
-Tuomet galėtum važiuoti su mumis, susipažintume ir apmestume tolimesnių veiksmų planą.-pasiūlė Tomas.
-Žinoma.-sutiko ji.-Tik prieš tai dar norėčiau paskambinti tėvams.
-Suprantama. Lauksim su grupe tavęs prie išėjimo. Gali neskubėti.-dar pasakė jis ir apsisuko eiti. Kai buvo prie durų dar išgirdo:
-Dar kartą ačiū!
...
-Alio? Tėti? Čia Leila.
-Na mūsų žvaigžde ir kaip sekėsi?-linksmu balsu paklausė Joshas.
-Nepatikėsi. Aš ne tik be problemų parėjau atranką, bet taip pat iškart radau prodiuserį. Jis Tomas Kaulitzas.
-Tokio nežinau. Bet sveikinu tave.
-Dėkui. Taip pat norėjau pasakyti, kad šiandien manęs nelauktumėt, nes važiuosiu aptarti savo muzikinės ateities vsu produseriu.
-Gerai. Tik neužsivėlink. Labos nakties.
-Labanakt tėti.
Leila įsidėjo telefoną į tašę, patikrino piniginę ir patraukė link išėjimo.
Lauke prie durų os laukė keturi vaikinai – visa „Tokio Hotel“ grupė. Priėjusi ji pasisveikino ir Tomas ją pristatė.
-Ji – Leila. Prašau elgtis su ja pagarbiai ir padoriai.-nusijuokė jis.
-Mums labai malonu.-tarė Bilas ir apkabino ją per pečius.-Leisk man tave palydėti į automobilį.
Tomas tik pavartė akis ir nusekė jiems iš paskos. Jų laukė juodas limuzinas, kokiu Leila nėra važiavusi.
-Manau grupės narius tu jau žinai?-paklausė Bilas.
-Žinoma.-nusišypsojo mergina.
-Bilai atstok nuo jos. Matos, kad ji jaučias nejaukiai.-užstojo ją Tomas.
-Jaustųsi nejaukiai – imtų ir pasakytų.-pasimaivė šis.-Ar ne?-pažiūrėjo į merginą.
-Šiaip viskas gerai.-pasakė ji.-Tik tu baigi mane prispausti prie lango. Ir be to, atsisėdai man ant rankos ir ši baigia nutirpt.
Bilas atšoko tarsi gavęs elektros šoką. Per automobilį nuskambėjo nevaldomas juokas, o Bilas paraudo iš pykčio.
-Višta.-metė jis.
-Neimk į širdį. Imk į plautį.-pasimaivė Leila ir nusisuko į langą.
-Man atrodo ji sugebės tave pastatyti į vietą. Bent viena.-tarsi dėkodamas Dievui pasakė Tomas.
-Mūsų maldos išklausytos.-nusijuokė Georgas.
-Amen.-dar pridūrė Gustavas ir mašinoj vėl skambėjo juokas. Bilas ir toliau sėdėjo paniuręs. O Leila...Leilai ėmė patikti dabar ją supantys žmonės, ir ji nujautė, kad nuo šiol gyvens daug įdomesnį gyvenima...O, kad ji nujaustų....
Atgal į viršų Go down
sima
BIZOKU narys


Prisijungė : 2008-03-25
Location : London
Age : 25
Pranešimų skaičius : 308
Mėgstamiausias CB narys : All of the

RašytiTemos pavadinimas: Re: Iš viršūnių į dugną ir atgal.   Antr. 01 11 2011, 04:11



Ch.5.

Kelionės tikslas buvo Tokio Hotel studija. Ji buvo pasiekta greitai, mašinoje skambant Bilo ir Leilos apsižodžiavimui ir kitų narių juokui. Iškart atvažiavus Bilas kaip viesulas nulėkė į stidija ir joje kažkur pradingo. Georgas su Gustavu okupavo virtuvę pasirengę visiems paruošti ko nors valgomo ir geriamo. Tomas savo ruožtu aprodė Leilai visą studiją ir galiausiai su ja pasistojo kambaryje atstojusiame svetainę. Čia stovėjo keletas sofų, didelis stalas, TV, muzikinis centras, keletas kompiuterių. Leila spėjo, kad vaikinai savo pertraukėles praleidžia būtent čia. Dabar ir ji praleis čia daug laiko. Tomas nieko nelaukęs atsidarė butelį alaus ir pasiulė to pačio Leilai.
-Aš negeriu. –tik numykė ji ir užsispoksojo į nuotraukas kurios švietė viename iš kompiuterių ekranų. Tomas pamatęs kur ji žiūri, greit nuėjo prie kompiuterio ir išjungė ekraną.
-Neslėpk savo merginų, neketinu tavęs dėl to smerkti.-kreivai šyptelėjo Leila.-Be to, tai visiškai ne mano reikalas.-ir bandydama išsisukti iš padėties mauktelėjo alaus. Spjovusi viską lauk ji tikrai nukreipė dėmesį nuo nuotraukų. Tomas jau eidamas link jos gardžiai juokėsi.
-Tu ką, net alaus nesi ragavusi?-kikeno.
-Ne, ir kas čia tokio?-raukėsi ir vis dar spjaudėsi ji.
-Ką žinau. Visi tokio amžiaus žmonės yra bent jau ragavę alkoholio, o tu...-nutęsė jis.
-Niekada nejaučiau tam poreikio. Moku linksmintis ir be jo.-ironiškai Tomą nužvelgė Leila ir dėkojo Dievui, kad į kambarį kątik atkeliavo diiiidelis padėklas užkandžių, kuriais ji galėjo pakeist skonį burnoje.
-Gerai gerai...-iškėlė rankas į viršų Tomas tarsi pasiduodamas.-Tavo reikalas.-dra pasakė jis ir dingo iš kambario.
-Kas čia kątik buvo?-paklausė Gustavas padėjęs dar vieną padėklą ant stalo.
-Nieko. Jam tik labai juokinga, kad aš iki šiol buvau neragavusi alkoholio.
-Iki šiol nei karto?-išsižiojo Gustavas.
-Dieve, dar ir tu!-užvertė galvą Leila ir palikusi Gustavą išsižipojusį patraukė ieškoti tualeto.
Vienos durys – ne tulikas. Antros durys – irgi ne. Trečios durys – Bilas. O fak. Bilas. Žiūri į Leilą.
-Klausyk, žmonės prieš eidami į svetimą kambarį beldžias.- susiraukė Bilas.
-Aš tai puikiai žinau, tėtis su mama mane gerai išaukelėjo. Bet žinok, man greitai bus giliai dzin, kad aš nepasibeldžiau. Ir žinai kodėl? Nes prisiusiose tuoj pat ir čia pat.-linksmai nusivaipė Leila ir patrypčiojo kojom. Bilo veidas per balo. Jis čiupo ją už alkūnės, pervedė per visą koridorių ir įstūmęs pro vienas duris nubildėjo atgal kur sėdėjęs.
...
Tomas grįžo atgal į kambarį, norėdamas atsiprašyti Leilos. Bet jos ten nebuvo. Ant sofos sėdėjo tik Georgas ir Gustavas, kurie valgė žaisdami kortomis.
-Ė, chebra, Leila tai kur?-paklausė Tomas.
Nė vienas iš grupės narių į jį neatsisuko.
-Oj Tomai, kaip tu negražiai elgiesi...-sukikeno Georgas.
-Eik šikt, tu man ne mama. Tai kur ji?-susinervino Tomas.
-Nežinau kažkur išėjo. Bet ji pastate.-Pilna burna sumurmėjo Gustavas ir kirto georgui per galvą iš kortų kaladės, mat šis bandė sukčiauti.
Apsisukęs Tomas patraukė į Bilo kambarį. Nors tikimybė, kad jis matė, ar žino kur ji, itin maža, beveik nulinė, bet paklausti reikėjo.
-Bilai?-įkišo nosį į brolio kambarį.
-Ir tu nesibeldi???-jau raudanavo iš pykčio Bilas.
-Kaip suprast,ir aš?-pakėlė antakį Tomas.
-Iš pradžių ta brikti boba įsirovė į kambarį ir pažadėjo man čia pridaryt balą. Dabar tu. Tik betrūko, kad tu užsimanytum čia krūvą padaryt.-pamakalvo pirštu broliui prieš nosį Bilas ir išstumė jį iš kambario.
Tomas skardžiai kvatojo stovėdamas už brolio kambario durų. Pasirodo toji Leila ne iš kelmo spirta ir sugeba Bilą išvest iš kantrybės. Tomui tai be galo patiko.
Atgal į viršų Go down
ex - MaNiaaKyTe
bizoku administratorė


Prisijungė : 2008-10-17
Location : Kaunas
Age : 30
Pranešimų skaičius : 577
Mėgstamiausias CB narys : Strify

RašytiTemos pavadinimas: Re: Iš viršūnių į dugną ir atgal.   Antr. 01 11 2011, 22:36

Nu kaip man patinka :) Tikrai :)
Nors pradžioje Leilos išvaizda man nepatiko, tačiau skaitydama dar katą, aš pradedu ją pamilti :)
Atgal į viršų Go down
sima
BIZOKU narys


Prisijungė : 2008-03-25
Location : London
Age : 25
Pranešimų skaičius : 308
Mėgstamiausias CB narys : All of the

RašytiTemos pavadinimas: Re: Iš viršūnių į dugną ir atgal.   Št. 01 15 2011, 03:39



CH.6.

Išgirdusi juoką koridoriuje Leila paskubėjo išeiti iš tualeto. Koridoriuje ji sutiko Tomą. Norėjo sprukt, bet nespėjo.
-Klausyk, aš laaabai atsiprašau.-pamirksėjo akytėm Tomas.
-Atleista.-numojo ranka Leila.
-Žmogau, tu rimtai grasinai Bilui primyžt jo kambary?-vėl klykavo Tomas.
-Nu, o ką? Jis ant manęs rėkė, nu o mane spaudė, tai ką man daryt? Liepiau arba kelią rodyt, arba bučiau tikrai privarius ant jo brangaus kilimo.-nematydama tame nieko keisto nupasakojo Leila.
-Pavarai. Pripažinsiu, esi pirmas žmogus be manęs, parodantis Bilui, kad ne jis pasaulio bamba.-paplekšnojo Tomas jai per petį ir įslinko į svetainę, kur Georgo ir Gustavo jau nebuvo. Liko tik padėklai. Tomas puolė valgyt kaip pašėlus. Taip pat pilna burna šnekėdamas su Leila.
-Manyčiau reiktų įrašyti keletą bendrų dainų kartu su grupe, padaryt keletą koncertukų. Iš to išeitų nebloga reklama. Tada viskas vyktų savaime – interviu, pasirodymai ir panašiai. Parašysim gerą dainą „X-Factor“ pusfinaliui. Padarysim iš tavęs žvaigždę.
-Visų pirma būtų tikrai malonu jei nekalbėtum pilna burna.-juokėsi Leila.-Visų antra, aš mielai įrašyčiau dainą su jumis. Tai būtų super pradžia.
-Tada bandysim pradėti kuo greičiau.-Tomas nusivalė burną ir nusikratė nuo maikės trupinius.-Aš mažas didelis Tomas.-nusijuokė pats iš savęs ir palydėjo Leilą link durų. Leila tik linskmai nusikvatojo.
-Tave parvežti?-pasisiūlė būsimasis prodiuseris.
-Jei nesunku.-šyptelėjo būsima žvaigždė.
-Tomet luktelk čia, aš tuojau privažiuosiu.
...
Visą kelią iki Leilos namų jie aptarinėjo jos ateitį. Leila pasijuto kaip niekad ypatinga. Sustojus prie jos namų, Tomas kaip tikras džentelmenas išlipo iš automobilio ir atidarė Leilai duris.
Leila atsidėkodama tik stipriai jį apkabino, į ausį sušnabždėjo „Iki ryt“ ji dingo už savo namo durų. Tomas dar kurį laiką pastoviniavo ir galop atsipeikėjęs sėdo automobilin grįžo į studiją.
...
Ankstų rytą Leila pabudo kap niekad žvali ir linksma. Jos nosis užuodė gardžius kvapus iš virtuvės. Sugurgęs pilvas priminė, kad vakar praktiškai nieko nevalgė. Šokusi iš lovos ji nuskuodė į virtuvę.
-Labas mam, labas tėt, noriu vaaaaaalgyt.-ties paskutiniu žodžiu ji pasiražė.
-Valgyk kiek širdis geidžia. Po pusryčių aš ir mama norėsim su tavimi pasikalbėti,-pranėši Leilos tėtis.
-Žinoma.-jau pilna burna sutiko ši. Pakėlus akis nuo lėkštės ji pamatė, kad tėtis nebe toks linksmas ir žvalus koks buvo vakar ir dar anksčiau. Leila sunerimo ir specialiai sulėtino savo valgymo tempą.
Atgal į viršų Go down
sima
BIZOKU narys


Prisijungė : 2008-03-25
Location : London
Age : 25
Pranešimų skaičius : 308
Mėgstamiausias CB narys : All of the

RašytiTemos pavadinimas: Re: Iš viršūnių į dugną ir atgal.   Pir. 01 17 2011, 03:08



Ch.7.

Studijos apačoje netilo šurmulys. Susierzinęs Tomas vargais negalais išsivertė iš lovos ir burbėdamas po nosim vienais apatiniais nusileido žemyn. Svetainėje sėdėjo apsiašarojusi Leila ir visi grupės nariai aplink ją. Tomas dar labiau subjuro, nes šis vaizdas nieko gero nežadėjo.
-Kas daros?-pripažinkit, šitas vaikinas nežinojo ką reiškia užjautimas ir panašūs dalykai.
-Ji išvyksta,-tokiu pat bejausmiu tonu pranešė Bilas. Kas kad jie broliai. Bilas buvo dar didesnis bejausmis už Tomą. Beje, Bilą kiek džiugino ši naujiena, nes Leilos jis nemėgo.
-Kaip tai? Ilgam?-nesusigaudė Tomas.
-Šįryt tėvai man pranešė šitą naujieną.-kiek apsiraminusi pradėjo pasakot pati Leila.-Pasirodo mirė tėčio mama. Likti čia aš negaliu, privalau važiuoti su jais, nes dabar jie turi tik mane vieną. Ar grįšiu dar kada nors – nežinau. Ko gero tai visko pabaiga. Ačiū, kad norėjai man padėti, bet nieko nebus.-vėl pravirko.
Tomas tik žiopčiojo netekęs amo.
-Khm, ką gi, jei jau taip. Jei dar grįši...susirask mane, am, bus galima pabandyt iš naujo.
-Dėkui,-taė Leila ir vėl apkabino Tomą. Šiti apakabinimai darosi per dažni – dingtelėjo Tomui. Ir jų daugiau nebus.
Atsisveikinusi Leila patraukė namo. Ji keikė, pirmą kartą per visą savo gyvenimą, ji keikė savo šeima. Vos nusišypsojus laimei ji turi viską mesti, ir nežinia ar galės prie to grįžti. Ką gi, vėl prasideda Leilos Nash senasis gyvenimas.
...
Po kelių mėn.
Jau įprastas Leilos rytas. Plyštanti galva, užtinusios akys, nubėgęs maikijažas ir vėmalų bala palei lovą. Vos prabudus jos nosį pasiekė klaikus jos kambario dvokas. Kelių savaičių senumo neskalbti drabužiai, apvemtos pakampės, cigarečių nuorūkos ir tušti degtinės buteliai. Vos spėjus pakilti iš lovos ji puolė link tualeto, nes vakarykštis alkoholis prašėsi lauk. Palikusi savo skrandžio turinį klozete ji atsuko dušą ir atsistojo po tekančiu vandeniu su visais drabužiais. Po šaltu vandeniu galva šiek tiek prablaivėjo. Užsukusi vandenį ji grįžo į kambarį nepasivarginusi nei nusivilkti šlapių drabužių. Vos ne vos linguodama ji susirado seną maikę, ją sušlapino ir užmetė ant balos prie lovos. Tada prisiruošė susitvarkyt ne tik save, bet ir kambarį.
...
-Joshai, reikia su ja pakalbėti. Tai tęstis daugiau nebegali. –susijaudinusi, drebančiu balsu šnekėjo Margaretha.
-Mieloji, ar mes nebandėm?-pavargusiu balsu paprieštaravo Leilos tėtis. – Jokios kalbos to nepakeis. Jis baigs arba kalėjime arba reabilitacijos klinikoje.
Margaretha daugiau nieko nesakė. Ji jaudinosi dėl savo dukros. Vos grįžus atgal į Lietuvą Leila susidėjo su neaiškiais tipais. Tada viskas ir pasikeitė. Dukra pradėjo nebegrįžti namo, gerė ir rūkė kaip pasiutus. Visuomet vaiksčiojo atrodydama ne ką prasčiau negu bet kuris gatvės bomžas. Leilos mama norėjo padėt savo dukrai. Ir ji jau žinojo kaip, tik kol kas tam nėra galimybių.
...
Tomas ėmė nuobodžiauti. Nuo to laiko kai išvažiavo Leila, jam buvo baisiai nuobodu. Nebetraukė netgi talentų atrankos, kuriom jis ir toliau teisėjavo. Deja, neatsirado nei vieno tokio talento, kuris bent kiek panešėtų į Leilą. Ji buvo geriausia ir jis neabejojo, kad jį būtų laimėjusi šį šou.
Atgal į viršų Go down
sima
BIZOKU narys


Prisijungė : 2008-03-25
Location : London
Age : 25
Pranešimų skaičius : 308
Mėgstamiausias CB narys : All of the

RašytiTemos pavadinimas: Re: Iš viršūnių į dugną ir atgal.   Tr. 01 19 2011, 00:37



Ch.8.

Nusileidus pusryčių Leilą pasitiko rūstus tėčio žvilgsnis.
-Tik nepradėk,-užbėgo įvykiams už akių pati Leila.-Aš pilnametė, darau ką noriu ir kai noriu.
-Kai dirbsi ir užsidirbsi, tada galėsi daryt ką nori ir kai nori. O dabar lėbauji už mūsų pinigus, tad, laikas ramintis.
-Neaiškink. Jei nebūtum manęs privertęs čia grįžt dabar viskas būtų gerai.
Leila vėl nieko nepaėmus į burną grįžo į savo kambarį, parašė žinutę Silai ir po kelių minučių išdundėjo iš namų. Jos mama slapčia nubraukė ašarą.
...
Lygiai vienuoliktą valandą Leila ir Sila pirko butelį degtinės, pora butelių alaus ir tris pokelius cigarečių. Jos neabejojo, kad pradžiai užteks, o vėliau atsiras tokių, kurie pastatys dar.
Prisiglaudusios po medžiu, už kurio vaizdas nepakliuna į stebėjimo kamerų akiratį, jos prasiplėšė pirmą pakelį cigarečių ir atsidarė po butelį alaus.
-Šiandien vėl susipykau su tėvais.-pirmą dūmą užtraukė Leila.
-Nepasakok, pati išėjau gerokai padrąskius jiems akis.-pertraukė Sila. –Save dar suprantu, bet ko tu su jais riejiesi?
-A, tu juk nežinai šito istorijos gabalo.-puse lūpų šyptelėjo Leila.-Kažkada buvau gera mergaitė. Per gera. Man baigus mokslus išvažiavom į Londoną. Ten pradėjau naują gyvenimą, tapau tokia kokia esu dabar. Na, ne elgesiu, tik išvaizda. Sudalyvavau talentų atrankoj, ją perėjau, negana to mane prodiusuoti apsiėmė pats Tomas Kaulitzas.-Leila vėl nuliūdo. Akies krašteliu matė, kaip Silai atvėpsta žandikaulis. –Tada tėvams reikėjo grįžti, ir jie jokiais būdais manęsnenorėjo ten palikt. Tai va nuo to ir prasidėjo. Prasidėjo nuolatiniai pykčiai, nes aš ant jų širdau. O paskui tai tapo įprasta dėl mano gėrimo ir panašiai.
-Oho, Tomas Kaulitzas,-tarsi istorijos galo negirdėjus suvebleno Sila.-Tu pažinojai Tomą Kaulitzą?
-Nu, ir visą jo šutvę.
-Ir visus „Tokio Hotel“ narius?-Dar labiau, jei tai įmanoma, išsižiojo Sila.
-Taip.-lyg niekur nieko mestelėjo Leila ir išgėrė gerą gurkšnį alaus.-Klausyk, Sila, jei ketini čia kliedėt apie juos, aš einu ieškot su kuo šiandien išgert ir pasidulkint, o tu gali gert ir svaigt čia viena.
-Neeee, ne ne ne ne ne.-Atsitokėjo Sila ir prasukus degtinės butelį linktelėjo Leilai ir išgėrė.
...
Dar tą pačią diena Leila atsidūrė nežinomo bičio bute. Visi švelniai tariant nusigėrė, o Leila buvo glamžoma kaip skuduras kažkokio auskaruoto diedo. Ir jai buvo visiškai pofig ką ji daro. Jos gyvenimas ritosi žemyn ir ji dėl to nieko nedarė.
...
Bilas leido vakarą rašydamas naują dainą. Deja, tas jam šiandien visiškai nesisekė. Jam reikėjo pagalbos, bet nebuvo žmogaus, kuris jam dabar galėtų padėti. Georgas ir Gustavas buvo išvykę namo atostogų. Studija buvo tuščia išskyrus Tomą. Tomas savo ruožtu šiandien buvo parsivedęs vieną iš gatvinių ir, kaip Bilas spėjo, dabar graibė jos papus. Bilas giliai atsiduso ir pirmą kartą per šitiek laiko pagalvojo, kad smagu būtų turėti šalia Leilą.



Ch.9.

Taip, netgi tas pats Bilas, kuris jos nemėgo, dabar norėjo, kad ji būtų čia. Keista, ar ne? Papraščiausiai, kaip pats sau aiškino, su ja nesijaustų toks vienas, nes kažkas jį varytų į būdą. Vis šis tas...
...
Suskambo namų telefonas. Margaretha Nash sunkiai pakilo iš lovos ir iš anksto nujausdama kažką blogo pakėlė ragelį.
-Alio? Čia Margaretha Nash? Skambiname iš Alytaus miesto policijos. Ar jūsų dukra Leila Nash?
-Taip.-drebančiu balsu pasakė Margaretha.
-Norėtume pranešti, kad jūsų dukra šiandien buvo sulaikyta visiškai girta. Jei galėtumėte ją pasiimti...
-Tuojau būsiu.-pertraukė pareigūną Leilos mama ir padėjo ragelį.
Lygiai po penkiolikos minučių pro pagrindines policijos duris įžengė abu Leilos tėvai. Leila atrodė apgailėtinai – nuverktas makijažas, suplėšyti drabužiai, išsidarkę plaukai. Ji gailiom akim pažvelgė mamai į akis. Ir šįkart Margaretha nusprendė, kad ilgiau delsti nebegalima. Laikas traukti dukrą iš šio mėšlo.
...
Bilą pažadino studijos telefono skambutis. Jis apsidairė. Miegojo ant sofos svetainėje, aplink mėtėsi krūva pribraukytų ir suglamžytų lapų. Telefonui netylant Bilas atsikėlė ir nuėjo atsiliepti.
-Taip?-vis dar apsimiegojusiu balsu atsiliepė jis.
-Laba diena. Norėčiau pasikalbėti su Tomu Kaulitzu.
-Deja šiuo metu negaliu pasakyti kur jis yra. Gal galėčiau padėti aš? Aš jo brolis, Bilas Kaulitzas.
-Na...Galbūt padėsit ir jūs. Aš esu Leilos mama Margaretha. Bijau, kad mano dukra baigia nusiristi į patį gyvenimo dugną. Deja, jos tėvas nesiruošia jai padėti, o aš viena tikrai nįstengsiu. Manau, kad jūs vieninteliai sugebėtumėt ją atvesti į protą.
Bilas kurį laiką stovėjo netekęs amo.
-Žinoma,-galiausiai sutiko.-Bet kada galit atvažiuoti pas mus į studiją.
-Yra šiokia tokia bėda. Bijau, kad pačios mes neįstengsim greitai ir paslapčiom išvykti iš Lietuvos. Vs dėl to pačio Leilos tėvo.
-Tuomet pažadu, kad dar šiandien pat aš pats asmeniškai atvyksiu jūsų iš ten pasiimti. Laukit.-dar tarstelėjo jis ir numetęs ragelį pradėjo ieškoti žmonių, kurie jam šiandien padėtų.
...
Margaretha tyliai užėjo į savo dukros kambarį. Niekad nematė jos tokios. Ji gulėjo su visais drabužiais, tiksliau suo tuo, kas iš jų liko. Nors ir kaip nenorėjo kelti dukters, bet turėjo ją perspėti, kad ruoštųsi dingimui iš čia į ten, kur jai bus geriau.
-Leila?-tyliai sušnabždėjo Margaretha ir Leila iškart atsisuko.
-Mam?-susiraukė.-Ko?
-Norėjau tik pasakyt, kad susidėtum lagaminą ir nieko apie tai nesakytum tėvui. Šiandien mes iš čia išvažiuojam.
-Kąąąą? Tu išprotėjai? Kur?
-Daugiau nieko nesakysiu, pati pamatysi. Tik padaryk kaip prašau ir kantriai lauk, gerai?-ir Margaretha daugiau nieko nesakiusi paliko dukterį vieną.
Leila dar keletą sekundžių sėdėjo susiraukusi, tačiau po kelių sekundžių jos veidą papuošė senoji Leilos šypsena. Dar po kelių sekundžių Leila jau ieškojo savo lagamino.
Atgal į viršų Go down
sima
BIZOKU narys


Prisijungė : 2008-03-25
Location : London
Age : 25
Pranešimų skaičius : 308
Mėgstamiausias CB narys : All of the

RašytiTemos pavadinimas: Re: Iš viršūnių į dugną ir atgal.   Pir. 01 24 2011, 01:36



Ch.10.
Nors ir galėjo, tačiau Leila visą dieną nemiegojo. Mamos pasakyta naujiena privertė jos smegenis dirbti visu pajėgumu. Kada? Su kuo? Kaip? Kodėl? Na kodėl ir taip buvo aišku. Daug kartų Leila girdėjo kaip mama prašė tėvo pagalbos išgelbėti dukrą nuo visiško nupolio. Tačiau šis vis atsisakydavo. Ir kaskart taip padarydamas jis tik smukdavo laipteliu žemyn Leilos pasaulyje. Tėvas dabar buvo maždaug tam lygyje, kuriame jis buvo tiesiog jos biologinis. Na ir dar pinigų šaltinis. Vienintelis pinigų šaltinis ramdavęs jos lėbavimus.
Tiesa eila bandė dirbti. Bet nesėkmingai. Ji sugebėdavo ateitii į darbą iškart po vakarėlio būdama visiškai nusitašius. Tuomet ją atleisdavo. Pora bandymų ir daugiau ji nemėgino.
Gėrimas tapo jai pramoga, ir šiaip, laisvalaikio leidimo būdas. Pati Leila net nesuvokė, kad alkoholis tapo jos priklausomybe. Netgi dabar, galvodama su kuo ir kur ji važiuos, gurkšnojo viskį.
...
Jau sutemus į Leilos kambarį sugrįžo mama. Ji nužiūrėjo dukrą nusivylusiu žvilgsniu, mat ši vėl buvo girta. Paėmusi lagaminą liepė dukrai tuojau pat nusileisti į apčią ir sėsti į juodą automobilį. Leila taip ir padarė, tik kiek siūbuodama ir kliudama.
-Oooooo, Bilas.-žagtelėjo Leila, kai atsisėdusi į automobilį pamatė jį.
-Leila,-palingavo galvą šis.-Kuo tu pavirtai?
-Oj, aš irgi tave myliu, katinėli.-vėl žagtelėjo mergina. Automobiliui pajudėjus Leila atsigulė ant plačios sėdynės, padėjo galvą Bilui ant kelių ir užmigo. Bilas visą kelią glostė jai plaukus kažką murmėdamas po nosim.
...
Tomas suko galvą dėl savo brolio. Visą dieną jo brolis lakstė iš vieno studijos galo į kitą kažkam vis skambinėdamas. Tomo bandymai išpešti ką nors iš brolio buvo nieko verti. Bilas buvo it žuvis ir su broliu beveik nešnekėjo, kol galų gale visai dingo iš studijos. Tomui buvo neramu. Jo brolis niekad su juo šitaip nesielgė. Bet dabar Tomas negalėjo nieko padaryti, kaip tik laukti kol sugrįš dvynys ir pats viską savo noru papasakos.
Nebeturėdamas ką veikti ir būdamas studijoje vienas, Tomas ilgai suko ratus aplink telefoną, kol galiausiai paėmė ragelį ir surinko seniai nenaudojamą numerį.
-Alio? Šeila? Man tavęs reikia....
...
Tomui reikėjo žmogaus su kuriuo jis galėtų pasikalbėti be jokių paslapčių. Šeila buvo tas žmogus. Jis galėjo valandų valandas klausytis kaip Tomas pasakoja apie bet ką – kaip pavargo koncerto metu, kaip fanės grabinėja jo užpakalį arba kaip nutirpo ranka sekso metu. Su Šeila Tomas buvo atviras.
-Na, kam šįkart manęs prisireikė?-Šeila klestelėjo ant sofos ir ėjo tiesiai prie reikalo. Su Tomu – jokių užuolankų.
-Kažkas ne taip.-pasiskundė Tomas. –Šeila, iš pradžių atsirado tokia mergina, kuri...nežinau, ji kažkuo man patiko. Ji erzino Bilą taip pat kaip aš, ji turėjo humoro jausmą, ji sugebėjo dainuot, ji buvo graži ir mane ji traukė. Bet ji dingo...O dar ir Bilas.
-O kas Bilui?-Šeila mėgo Bilą, bet tik iki tam tikro lygio. Kai Bilas elgdavos žmoniškai jis buvo tikrai mielas. Bet kai jis pradėdavo elgtis kaip pasaulinė žvaigždė, norėdavo jam gerai įspirti į užpakalį.
-Nežinau. Nuo pat ryto zujo tai šen tai ten, nepaleido iš rankų telefono...o man išvis nieko nesakė.. Kol ėmė ir kažkur išvažiavo. Šeila...-Tomas pažiūrėjo jai į akis.-Aš jaučiuosi vienišas.
-Nagi, Tomai, suimk...-pradėjo šeila, bet nepabaigė, nes studijos koridoriuje pasigirdo balsai.



Ch.11.
-Nagi, Tomai, suimk...-pradėjo Šeila, bet nepabaigė, nes studijos koridoriuje pasigirdi balsai.
Koridoriuje Tomas pirmiausia sutiko niekur iki šiol nematytą moterį. Paskui ją sekė Bilas kažką nešdamas. Tas kažkas atrodė kraupiai ir nuo jo sklido šlykštus neskalbtų drabužiū ir alkoholio kvapas. Tik Bilui priartėjus Tomas suprato, kad tas kažkas yra Leila. O toji moteris ko gero yra jos mama.
-Nestovėk žabtus pakabinęs, padėk.-sušvokštė Bilas. Tomas kaip mat atsipeikėjęs pakėlė Leilą ant rankų ir nunešė ne bet kur, o į savo kambarį.
Grįžęs atgal įsmeigė savo gilias rudas akis į brolį.
-Gal teiksies man paaiškint, kas čia vyksta?-suirzusiu balsu paklausė Tomas.-Kodėl man niekas nieko nesakė???
-Tomai, nusiramink. Aš tau viską paaiškinsiu.-ramino brolį Bilas.
-Geriau jau paaiškintum.
Tuo tarpu Šeila ir Margaretha pasišalino iš kambario. Šeila nusprendė pasirūpinti moterimi tad draugiškai pasiūlė kavos.
-Leilai reikia pagalbos,-pradėjo Bilas.-Šįryt paskambino Margaretha, Leilos mama, ir paprašė jai padėti.
-Bet kokių galų tu nieko nesakei man???-Tomą ėmė siutas.-Po velnių, tu juk Leilos net nemėgsti!
-Dėl šito galima ginčytis.-šyptelėjo Bilas.-Paskutiniu metu, kai likdavau vienas, nes kažkas buvo baisiai užsiėmęs papų glamžymu, aš tik apie ją ir galvodavau. O tau nesakiau nieko todėl, nes žiūrint į tavo elgesį, kyla toks jausmas, kad tau būtų buvę nusispjaut.
-Bilai, tu sušiktas idijote! Kodėl tavo manymu šiandien čia yra Šeila? Avine tu, Leila man patinka!!!Kai ji išvažiavo, viskas vėl pasidarė taip nyku...
-Aaaa, Tomai?-Bilas buvo kiek sutrikęs.-Leila tau patinka?
-Taip!-spjaute išspjovė Tomas. Bilas nuleido žemyn liūdnas akis.
Atrodo, broliai ims konkuruoti. Tik šįkart pirmą kartą dėl merginos.
...
Leila pabudo staiga. Apsidairė kambaryje ir suprato, kad visa kelionė kartu su Bilu nebuvo sapnas. Pagaliau Leila susimąstė apie savo gyvenimą. Prieš šitiek laiko ji iš čia išvyko ir jos gyvenimas pradėjo ristis žemyn. Dabar ji vėl čia, o tai reiškia, kad ji turi suimti save į rankas ir vėl pradėti kilti aukštyn.
Išlipusi iš lovos ji pajuto kaip viršun kyla jos skrandžio turinys. Nenorėdama priteršti svetimuose namuose, ji puolė ieškoti tualeto. Būdama namie ji niekad nesivargino skuosti išsivemti iki pat tualeto. Ji tiesiog tai darydavo ten kur stovi, dažniausiai tai būdavo jos kambario kilimas. Pasijutusi kiek geriau ji sudrėkino rankas šaltu vandeniu ir apsišlakstė vandeniu veidą. Vėsus vanduo atgaivino ne tik kūną, bet ir pragertą protą. Dabar Leila nusprendė išsaiškinti kas bus toliau. Išėjusi iš koridoriaus ji susirado laiptus ir nusileido jais žemyn. Pasukusi link svetainės ji pataikė tiesiai į brolių akių kovą. Tomas stovėjo palinkęs virš staliuko ir negailestingu žvilgsniu gręžė Bilą. Šis taip pat žiūrėjo į Brolį, tik jo žvilgsnis skyrėsi. Jo akys buvo liūdnos. Keletą sekundžių stebėjusi šį vaizdą Leila nusipurtė ir pabeldė į durų staktą. Į ją susimigo dvi poros akių.
...
Šeila išvirė Margarethai kavos ir padavusi ją moteriai keletą sekundžių ją stebėjo.
-Taigi, toji panelė turbūt Leila?-bandė patenkinti savo smalsumą Šeila.
-Taip.-atsakė Margaretha ir gurkštelėjo kavos.-Ji mano dukra.
-Aišku. Tomas man kaip tik šiandien apie ją pasakojo. Jo nuomone, Leila yra nuostabi panelė. Neabejoju, kad ir aš ją pamėgsiu, ypač žinant tą faktą, kad ji moka susitvarkyti su Bilu.-šyptelėjo.
-Leila...-sunkiai kalbėjo Margaretha.-buvo šauni panelė. Deja...
-Kas jai?-Šeila atrodė nustebusi. Jos smalsumas išaugo.
-Ji prasigėrė.-nubraukė ašarą Leilos mama. Šeilai pagailo šios moteriškės. Ji įsivaizdavo kaip sunku žmogui, kurio vaikui yra blogai.
-Bet kaip?-Šeila norėjo žinoti visą istoriją. Ji neabejojo, kad kurį laiką turės padėti dvyniams apsieiti su Leila ir Margaretha, nes moteriška pagalba čia bus kaip niekad reikalinga, todėl norėjo žinoti viską nuo A iki Z.
-Leila čia pradėjo kaip ir karjerą. Tomas turėjo būti jos prodiuseris. Deja...Pasidžiaugus vos vieną dieną...Mes turėjome grįšti į Lietuvą, nes mirė Leilos tėvo motina. Kitaip sakant Leilos močiutė.
-Bet argi Leila negalėjo likti čia?
-Čia ir visa bėda. Joshas, Leilos tėvas, yra per daug griežtas. Ji jokiais būdais nenorėjo palikti Leilos čia vienos. Todėl privertė ją vykti su mumis. Jis net neberuošė čia grįžti. Todėl Leila paskelbė karą. Ir nusirito į patį dugną. Nei manęs nei tėvo ji neklausė. Todėl ir nusprendžiau paprašyti šių gerų žmonių, kad mums padėtų pabėgti nuo Leilos tėvo ir padėtų mums įsitvirtinti čia.
Šeila suprantamai palinksėjo galva. Kaip ji ir neabejojo, jos pagalba čia bus būtina.
Atgal į viršų Go down
MonaLily
BIZOKU narys


Prisijungė : 2011-06-21
Age : 18
Pranešimų skaičius : 25
Mėgstamiausias CB narys : Yu

RašytiTemos pavadinimas: Re: Iš viršūnių į dugną ir atgal.   Antr. 08 23 2011, 20:38

Žinau, kad baaaaaaaaisiaaaaai vėluoju, bet jei, sima, tu, dar čia lankaisi, aš labai norėčiau sulaukti tęsinio, nes istorija tikrai įdomi :)
Atgal į viršų Go down
bizariuke
BIZOKU narys


Prisijungė : 2009-06-29
Pranešimų skaičius : 659
Mėgstamiausias CB narys : Strify

RašytiTemos pavadinimas: Re: Iš viršūnių į dugną ir atgal.   Tr. 08 24 2011, 02:11

MonaLily rašo:
Žinau, kad baaaaaaaaisiaaaaai vėluoju, bet jei, sima, tu, dar čia lankaisi, aš labai norėčiau sulaukti tęsinio, nes istorija tikrai įdomi :)

Pritariu,MonaLily.Nors pakvaišus TH fanė jau nebeesu ir seniai baigiau skaityt ff apie juos,nes man švelniai tariant pabodo,bet...šis sykis išimtinis.Rite rijau dalis vieną po kitos iškart,buvo laabai gera skaityt,nes viską kuo puikiausiai pavyko įsivaizduot.Siužetas labai sudomino,vietomis juokiausi iki ašarų...ech,tiesiog norėčiau,jog šis ff būtų pratęstas^^
Atgal į viršų Go down
gretuliukas94
BIZOKU narys


Prisijungė : 2009-06-27
Location : klaipeda
Age : 22
Pranešimų skaičius : 84
Mėgstamiausias CB narys : strify yu

RašytiTemos pavadinimas: Re: Iš viršūnių į dugną ir atgal.   Tr. 08 24 2011, 02:23

Visas dalis perskaiciau is karto nu ziauria nereliai gerai rasai taip ir toliau !!
Tesk!!!!
Atgal į viršų Go down
sima
BIZOKU narys


Prisijungė : 2008-03-25
Location : London
Age : 25
Pranešimų skaičius : 308
Mėgstamiausias CB narys : All of the

RašytiTemos pavadinimas: Re: Iš viršūnių į dugną ir atgal.   Sk. 05 05 2013, 05:53

Labai jau daug skaityti bus, jei dar kas uzmes aki i cia ;)
As visiskai pamirsau, kad sia istorija keliau cia.
Na, ka reikia pabaigt ka pradejau.
Jei dar bus skaitanciu, tai enjoy ;)

Ch.12.

-Kas čia tarp jūsų vyksta?-klausiamai apžvelgė juo Leila. Bilas nieko nesakęs pasišalino iš kambario. Tomas priėjęs prie Leilos stipriai ją apkabino. Ši visai pasimetė.
Tomas pamatęs jos pasimetusias akis sumurmėjo kažką panašaus į „brolių ginčas“.
...
-Leila pabudo.-įkišęs galvą į virtuvę pranešė Bilas ir vėl dingo. Margaretha kaip mat pasišalino iš virtuvės.
Šeila supratusi, kad Bilui kažkas negerai (ji pažįsta juos kaip nuluptus) išėjo jo ieškoti. Rado jį savo kambarį sėdintį ant lovos nuleidusį galvą.
-Bilai?-pabeldė Šeila.-Galima užeiti?
-Žinoma Šeila, prašom.
Ragis Bilas dabar žmogaus pozicijoj, tad Šeilai nebus taip sunku su juo bendrauti.
-Kas nutiko? Po pokalbio su Tomu svetainėje tu kažkoks ne toks.-prisėdo šalia Bilo.
-Iš kur tu iš...-pradėjo Bilas, bet Šeila jį pertraukė.
-Pažįstu jus kaip nuluptus, taip kad nesigink. Juk matau.
-Tai vis per Leilą.-vėl nuleido galvą juodaplaukis.
-O kas dėl jos?-nesuprato Šeila.
-Na, ji patinka Tomui.
-O Dieve, tik nesakyk...
-Taip ir yra. Ji patinka ir man.
-bet kiek girdėjau, ji tave stumdavo į būdą.-pakėlė vieną antakį Šeila.
-Tas ir traukia mane, supranti?-sumosikavo rankomis.-Ji vienintelė moka mane pastatyt į vietą kai aš peržengiu ribas.
-O vargeli...-sudejavo Šeila.
...
-Leila?-tarstelėjo Margaretha stovėdama tarpduryje.
-Mam?-atsisuko dukra.-Gerai kad tu čia. Sėsk, turėsi daug ką man paaiškint.
Margaretha atsisėdo ir įdėmiai stebėjo savo dukrą.
-Tai?-padrąsino Leila.
-Tau laikas mesti gerti.-tepasakė mama.
-Ir tavo manymu tu mane priversi?-pašaipiai paklausė.
-Ne.-nuliūdusiu balsu atsakė mama.
-Mes priversim.-įsiterpė Tomas.
-Kas tu toks, kad kištumeis į mano gyvenimą?
-Aš esu tavo prodiuseris. Ir jei tu nori siekt aukštumų, privalai susitvarkyt.-pakėlė toną Tomas. Leila neturėjo kur dėtis. Ji norėjo tęsti ką pradėjo pirmą kartą atvažiavusi čia. Ir Tomas buvo teisus. Norint kažko pasiekt, reik grįžt į senas vėžes.
-Aš susiimsiu.-nuleido ga;vą Leila.-Dar nežinau kaip, bet aš susiimsiu.
Margarethos akys išsiplėtė. Vienas Tomo žodis ir Leila pakluso. Mergarethą tai stebino.
-Dar vienas klausimas. Kaip ketinat slėpt mane ir mamą nuo tėčio?
-Šitai mes sugalvosim. Nesuk galvos. Daugiau jis nevers tavęs daryti to, ko tu nenori.-švelniai apkabino ją Tomas. Leila jo apkabinta pasijautė žymiai saugiau ir geriau. Trėmusi galvą jam į petį Leila užsimerkė. Margaretha tyliai pasišalino iš kambario. Ji džiaugėsi matydama dukrą kitokią.
Atgal į viršų Go down
sima
BIZOKU narys


Prisijungė : 2008-03-25
Location : London
Age : 25
Pranešimų skaičius : 308
Mėgstamiausias CB narys : All of the

RašytiTemos pavadinimas: Re: Iš viršūnių į dugną ir atgal.   Sk. 05 05 2013, 05:54

Ch.13.

Praėjo kelios savaitės po to, kai į Tomo ir Bilo gyvenimą sugrįžo Leila. Deja ši tapo visiškai nepakenčiama. Jos kūnas ir protas nuolat reikalavo alkoholio, o jo negavus ji pasiusdavo. Dabar visoje studijoje buvo rakinami tie kambariai, kuriuose buvo laikoma kažkas vertingo. Kituose kambariuose buvo išslapstyti dužtantys ir šiaip aštrūs daiktai. Paskui Leilą nuolat kas nors sekiodavo.
Tiesa, yra ir geroji pusė. Grįžo Georgas ir Gustavas, tad buvo galima pradėti darbus, kurie jau kurį laiką stovėjo vietoje. Bilui buvo užėjęs kūrybos laikotarpis, tad jis turėjo krūvas naujų dainų ne tik grupei, bet ir Leilai. Taigi dabar vyko intensyvūs įrašinėjimo darbai. Kai Leila jausdavosi gerai ir būdavo šviesaus proto ji įrašinėdavo kartu. Visi kas išgirsdavo Leilą dainuojant kartu su Bilu sakydavo, kad jų balsai nepaprastai dera. Leila į tai nekreipdavo dėmesio, o Bilas visuomet jausdavo pakylėtas kai tik tai išgirsdavo.
Leilos mama čia irgi jau buvo įsikūrusi kaip savuose namuose. Nuolat tvarkydavo Leilos ir vaikinų paliktą betvarkę, nulat juos lapindavo skaniausiais patiekalais. Ir jai būdavo atsidėkota. Ne, ne pinigais. Visi, kas čia gyveno pamilo Margarethą kaip savo mamą ir tai jai buvo didžiausias atlygis už viską. Labiausiai ji džiaugdavosi, kai Leila ją apkabindavo ir kaip kitaip išreikdavo meilę mamai.
...
-Nagi žmonės, padarykit pertrauką ir eikit pavalgyti.-Margarretha įkišo galvą pro kambario duris ir pakvietė visus valgyt. Niekas nesiginčijo, tiesiog trenkė ką pradėję ir nužingsniavo į virtuvę.
-Margaretha, jūs per daug mus lepinat.-pilna burna pasakė Georgas.
-Nieko aš nelepinu. Jei na aš tai išvis nevalgytumėt.-nuoširdžiai šyptelėjo ji.
-Valgytumėm, tik nebe taip skaniai.-nusijuokė Bilas.
-Tokiais tempais aš sustorėsiu.-paplekšnojo sau per pilvą Šeila.-Jūs taip skaniai darot valgyt , kad noris dar ir dar ir dar.
Leila smagiai kavtojo kartu su visais. Baigę pietus visi grįžo atgal dirbti, tik viena Šeila liko padėti Margarethai nukrauti stalą ir suplauti indus.
-Smagu matyti, kaip Leila atsigauna.-bedėdama lėkštes į spintelę prašneko Šeila.
-Tikrai taip. Kad tu nujaustum, kaip gera matyti kaip dukra kapanojasi iš alkoholizmo liūno. Ir aš galiu būti dėkinga tik jums visiems.

-Baigėėėėėėėm!!!!!-nudundėjo laiptais žemyn Bilas.
-Negąsdink šitaip.-susiėmė už širdies Leilos mama.
-Dainą baigėm. Pačią pirmą Leilos ir mūsų dainą.-Bilo veide švietė neapsakomo pločio šypsena. Visi nuskubėjo į viršų pasiklausyti naujosios dainos.


http://www.youtube.com/watch?v=ctPQSfFy2Gs

Dar keletą sekandžių pasibaigus dainai visi patylėjo.
-Nuostabu.-galš gale pasakė Šeila.
-Pamatysit. Jau greitai šita daina pasieks visų pasaulio topų viršūnes ir Leila taps žvaigžde.-iš giliausio kampo pasigirdo Tomo balsas. Leila tik skaisčiai išraudo.

Ch.14.

-Toooooooooooooomaiiiiiiiiiiiii, geeeeeeeeeeeeeeelbėėėėėėėėėėėėėėėėk.-įlėkė į jo kambarį Leila ir pasislėpė už jo.
-Tomai atidaryl duris, žinau, kad Leila pas tave.-kitoj durų pusėj beldė Bilas.
-Kas čia daros?-prunkšdamas paklausė Tomas Leilos, kuri stovėjo jam už nugaros ir drebėjo.
-Na....-pasitrynė sprandą.
-Sakyk.-padrąsino Tomas.
-AšįvėliaugumąįBiloplaukus.-greitakalbe suvėlė mergina.
-Tu padarei kąą?-kvatojo Tomas.
-Įvėliau gumą į plaukus.-nudelbė akis žemėn Leila.
-Jis tave užmuš.-pakraipė galvą Tomas bet ir toliau linksmai šypsojos.
...
-Šeila padėk.-sušnarpštė Bilas vos įėjęs į virtuvę.
-Kas yra?-net neatsisukusi paklausė Šeila.
-Leila man į plaukus įvėlė gumą.-vėl sušnarpštė.
Šeilos akys išsipūtė, tačiau po sekundės ji jau vos tramdė juoką.
-O ką padarei tu, kad ji tau gumą įvėlė?
-Nieko.-mikliai atsakė Bilas ir nusuko akis.
-Na na?-Šeila pakėlė vieną antakį.
-Aš suplėšiau jos mėgstamiausią maikutę...
-Už ką?
-Nes Leila nepakenčiama. Vakar ji prilaistė sulčių ant mano naujo kilimo. Todėl aš suplėšiau tą jos maikutę.-išdėstė Bilas.
-A, Bilai?-susigūžus kreipėsi į jį Šeila.-Sulčių prilaisčiau aš...-prisipažino.
-Šeila tau galas!-užrėkė Bilas ir nubėgo paskui Šeila, kuri taip pat užsidarė Tomo kambaryje.
...
-Merginos, laikas liautis erzinti Bilą.-pro juoko ašaras pasakė Tomas.
-Mes netyyyyyčia.-choru atsiliepė abi ir susižvalgiusios pradėjo prunkšti.
-Abi jūs vienodos.-Tomas vos tvardė juoką, tačiau jau laikas apginti ir brolį.
-Ei, tik nesakyk, kad tau nepatinka merginų kompanija.-pavartė akis Leila.
-Aš taip nesakiau. Bet jis mano brolis, mano pareiga jį gint.
-Jis ne mažas vaikas. Kas kaltas, kad nesugeba apsiginti nuo mergaičių?-Šeila atsistojo ir dirstelėjo pro durų tarpą į koridorių.
-Ach, tai jūs dar mergaitės?-Tomą rodos sudomino tik vienas žodis.
-Tomai tu beviltiškas.-tarstelėjo Leila ir gavusi ženklą iš Šeilos, kad koridorius tuščia nešė kudašių į savo kambarį.
Atgal į viršų Go down
sima
BIZOKU narys


Prisijungė : 2008-03-25
Location : London
Age : 25
Pranešimų skaičius : 308
Mėgstamiausias CB narys : All of the

RašytiTemos pavadinimas: Re: Iš viršūnių į dugną ir atgal.   Sk. 05 05 2013, 05:56

Ch.15.
-Leila?-pro jos kambario duris įlindo Bilo galva.
-Jei pulsi, perpsėju, kad turiu didelį flakoną lako, kuris visas gali atsidurti tavo akyse.-pamosikavo juo Leila.
-Atėjau ne pyktis.-šyptelėjo juodaplaukis.
-O tai ko?-nesuprato ši.
-Tomas prašė tau perduoti, kad ateinančią savaitę mūsų dainos premjera. Grosim gyvai. Tomas dėl visko susitarė.
-Kąąąą? Aš neturiu kuo apsirengt.-pradėjo panikuot mergina. Bilas suraitė savo evil šypsenėlę.
-Siūlau tučtuojau važiuoti apsipirkti. Draugiškai.-ištiesė ranką. Leila dar kurį laiką kreivai į ją žiūrėjo. Jai nespėjus prisiliest prie Bilo delno šis kaip mat suspaudė jos ranką ir nusitempė ją žemyn. Na ne ranaką, o Leilą.
-Mes išvažiuojam.-dar tarstelėjo Bilas lekiant pro Tomą. O šis taip ir liko stovėt išsižiojęs.
...
-Aš noriu šito sijono.-vos išėjus iš persirengimo kabinos pasakė Leila.
-Bet odinės kelnės tau tiko labiau.-žinovo balsu pasakė Bilas.
-Ką tu išmanai? Tu gi vyyyras.-pasimaivė Leila ir kilstelėjo sijoną šiek tiek aukščiau.
-Mergyt, aš žiau ką sakau.Ei, je kilstelėsi šį sijoną dar aukščiau, visi tikrai įsitikins, kad tu mergina.-viena ranka Bilas užsidengė sau akis, o kita timptelėjo Leilos sijoną kiek žemiau.
-Tai sakai odinės kelnės?-jau iš kabinos paklausė Leila.
-Tikrai taip. Palauk čia kelias minutes ir aš tau surasiu prie jų visko ko reikia.
-Tu sakai, tu žinai.-sumurmėjo Leila sau palei nosį.
Ir tikrai, po gerų penkių minučių Leila stovėjo apsirengusi Bilo išrinktais drabužiais ir negalėjo atsistebėti vaizdu veidrodyje. Jame stovėjo viliojanti, tačiau nevulgari mergina. Odinės kelnės, juodas korsetas ir juodi ilgaauliai batai. Kas svarbiausia – lygiu padu. Bilas sugebėjo prie viso šito priderinti auskarus, kelias grandinėles.
-Leisi man padirbėti prie tavo makijažo ir plaukų.-tarsi neginčijamą faktą rėžė Bilas.-O tada pati savęs nebepažinsi veidrodyje.
-Bilai, tu genijus.
-Ne...Aš tik mados auka.-nusikvatojo šis.-Judam toliau?
Kiaurą pusdienį prasitasę parduotuvėje ir besinešdami toną sveriančius krepšius jie abu nusprendė užsukti ko nors užkąsti. Nors tai buvo tik pretekstas.
-Noriu tavęs atsiprašyti.-raudonuodama pradėjo Leila.
-Už ką?-išpūtė akis jos palydovas.
-Užtai, kad įvėliau gumą tau į plaukus...ir šiaip...-mergina bandė išvengti Bilo žvilgsnio.
-Viskas gerai. Bus proga pakeisti šukuoseną.-numojo ranka Bilas. Mergina lengviau atsiduso. Regis ji kątik įgijo naują draugą.
...
-Tomai, gersi ko nors?-trečią kartą paklausė Šeila.
-A? Jo.-pagaliau atsikvošėjęs atsakė jis.
-Kas tau yra? Klausiau šito klausimo tris kartus ir tik su lig trečiuoju tu teikeisi atsakyti.
-Leila išėjo su Bilu.-kiek pasimetęs tepasakė Tomas.
-Tai ką? Jie juk nenužudys vienas kito.-nusijuokė Šeila.
-Ne, bet...
-O. Supratau. Einam, pamėginsiu pataisyti tau nuotaiką rimtu arbatos gėrimo ritualu.-vėl nusijuokė mergina. Tomas regis nuo jos nesąmonių kiek šyptelėjo.

Ch.16.

Kiaurą naktį Tomas ir Šeila buvo užsidarę Tomo kambaryje. Negirdėjo jie nei kaip grįžo Leila su Bilu, praleido vakarienę. Visą naktį jie be perstojo šnekėjo, kūrė įvairius planus. Ir tik paryčiais užmigo, jaukiai ir šiltai, vienas šalia kito.
Pabudo abu vienu metu, bet keltis neskubėjo. Nebuvo reikalo. Tomas pasivertęs ant šono apkabino Šeilą.
-Ačiū. Ačiū, kad esi su manim tada, kai man labiausiai reikia.
-Jei tavęs nepažinočiau, nepatikėčiau nei vienu tavo žodžiu.-nusijuokė Šeila ir pakilo.
-Jau kelies?-nuliūdo Tomas.
-Na taip, juk reik kažkam padėti Margarethai pagaminti pusryčius.
-Na ir eik.-nusijuokė Tomas.-Aš dar paknapsosiu.
...
Vėlyvą rytą Tomas nusileido į apačią. Virtuvėje jis rado Leilą kerpančią Bilui plaukus.
-Kad ir ką tu jam darai, prašau baik.-iškart puolė ginti brolį.
-Labas rytas ir tau.-vietoj Leilos pasakė Bilas.-Leila keičia man šukuoseną.-papūtė krūtinę.
-O tada Bilas pakeis manają.
-Jūs kažkokie nesveiki. Tai pykstatės, tai ne.-trūktelėjo pečiais Tomas ir užsikaitė arbatos.
-Jo, mes kieti.-pavaidino reperį Leila ir kartu su Bilu nusijuokė.
...
Georgas ir Gustavas nuo pat pusryčių buvo užsidarę svetainėje ir nieko ten neįleido. Jiedu kūrė planą chuliganą. Artėjo dvynukų gimtadienis, reikėjo sugalvoti kažką tooooookio nerealaus, kad tai ilgam įsirėžtų jų atmintį.
-Imam kokią garsią daininkę?-pasiūlė Georgas.
-Aš sumąsčiau kai ką geriau. Tegu Leila jiems padainuoja.-spragtelėjo pirštais Gustavas. Georas kurį laiką kreivai žiūrėjo į savo draugą, bet truputį pagalvojęs plačiai nusišypsojo ir linktelėjo galva. Dabar reikia įkalbint Leilą. Abu išėję iš kambario ramiai nuėjo į virtuvę ir be jokių ceremonijų čiupo Leilą už rankų ir kojų, ir grįžo atgal į svetainę. Užrakinę duris abu pažvelgė į ją.
-Ko prisidirbau?-paraudo mergina.
-Nieko. Bent jau kiek man žinoma.-šyptelėjo Georg.
-Mums reikia tavo pagalbos.-pradėjo dėstyt planą Gustavas.-Kaip žinai, po dviejų savaičių dvynukų gimtadienis. Mes nusprendėm surengt vakarėlį. Georgas pakišo mintį, jog reik gyvos muzikos. O man kilo mintis, kad padainuoti galėtum tu.
Leila žiūrėjo į juos kaip į visiškus bepročius.
-Ir kodėl aš turėčiau tai daryti?
-Visų pirma dėl to, kad jie tavo draugai, ir tai būtų tikrai didelė staigmena jiems. Visų antra, Tomas tavo prodiuseris, taip jam savotiškai atsidėkotum. Trečia...-varė Georgas, bet Leila jį pertraukė.
-Gerai, supratau.-prikando lūpą.-Sutinku.
Gerogas su Gustavu susižvalgė, suplojo delnais ir parnešė leilą atgal į virtuvę, toliau dirbti prie Bilo šukuosenos.
Atgal į viršų Go down
sima
BIZOKU narys


Prisijungė : 2008-03-25
Location : London
Age : 25
Pranešimų skaičius : 308
Mėgstamiausias CB narys : All of the

RašytiTemos pavadinimas: Re: Iš viršūnių į dugną ir atgal.   Sk. 05 05 2013, 05:58

Ch.17.

-Ne, brangute.-pasimaivė Bilas.-Patariu tau savo plaukų man neptikėti.-nusijuokė.-Geriau nuvešiu tave į kirpyklą. Kadangi aš likau su skiautere, tai reikia ją panaikinti. Negalim atrodyt vienodai.-iškišo liežuvį.
-Skusi mane plikai?-pakraupo Leila.
-Nė už ką gyvenime.-pats nuo tokios minties nusipurtė vaikinas.
-Tada aš visa atsiduodu tavo rankoms.-nusijuokė.
-Ne į mano.-pavartė akis.-Į kirpėjų.-pridūrė ir kartu su Leila išėjo pro duris.
...
Šeila pabeldė į svetainės duris. Per kelias sekundes pro jas išlindo Gustavo nosis.
-Ką reik?-pasiteiravo.
-Ką jūs čia abudu rezgat?-pasmalsavo Šeila.
-Niekooo...-nutęsė Gustavas.
-Netikiu. Kadangi esu šimtu procentų įsitikinus, kad jūs ne gėjai...reiškia jūs kažką rezgat.Nagi pasakokit.
-Gustavai, ji galėtų mum padėt.-iš kambario gilumos pasigirdo Georgo balsas.
-Padėti?-Kuo toliau , tuo labiau Šeilai darrėsi smalsiau. Gustavas sekundę pagalvojęs plačiau atvėrė duris ir greit įsitempęs Šeilą į kambarį vėl jas užtrenkė ir užrakino. Šeila smalsiai nužvelgė Georgą, paskui Gustavą.
-Bilo ir Tomo gimtadienis.-tepasakė Georgas.
-Ooooo, tada viskas aišku, ko jūs čia užsirakinę sėdit.-nusijuokė mergina.
-Padėsi?-su didele viltim balse paklausė Gustavas.
-Jei tik galėsiu.-mielai sutiko ji.
-Žiūrėk, mes užsakėm jiems klubą, pakvietėm artimiausius draugus, priprašėm Leilą, kad ji padainuotų.
-Tai ko jums dar trūksta?-nesuprato Šeila. Pagal ją viskas jau padaryta.
-Dooovanos, Šeila, dovanoooos.-nusijuokė Georgas.
-Aaa...Reik kažko didelio ir prabangaus ar mažo ir mielo? Ir kiek?
-Na...šiaip mąstom, kad kiekvienas tegu dovanoja nuo savęs...
-Ir jums reikia, kad sugalvočiau už jus?-nusijuokė mergina.
-Visiškai teisingai.-susigūžė Gustavas.
-Gerai. Aš ką nors sugalvosiu.
-Ačiū. Mes tave mylim.-apsikabino abu merginą ir stipriai ją suspaudė.
...
Tomas sėdėjo balkone ir rūkė vieną cigaretę po kitos. Jis galvojo apie tai, jog jau kitą savaitę pasaulis išvys Leilą kartu su Tokio Hotel. Jos sėkmė garantuota. Tomą kankino tai, kad jis žinojo, kaip staigi šlovė pakeičia jaunas merginas. O jau dabar žinant Leilos potraukį alkoholiui ir narkotikams... Tomas bijojo, jog Leila visiškai nusiris žemyn, dar nespėjus pagyventi tikrojo šou pasaulio gyvenimo. Ir Tomas kankinamas tokių minčių iškart prisižadėjo sau, kad apsaugos Leilą, kad ir kiek tai kainuotų. O sau duotų pažadų Tomas Kaulitzas nelaužo.

Ch.18.
-Kuo ilgesnius. Baltus.-sukomandavo Bilas ir kirpėjas kaip mat suprato ko jam reikia. Leila sėdėjo užsimerkus ir visiškai atsipalaidavus. Kažkodėl ji pasitikėjo Bilu ir nujautė, kad išeis iš kirpyklos tikrai graži.
-Kokio ilgio bus mano plaukai?-užsimiegojusiu balsu paklausė ji. Kažkur šalia atsiliepė Bilas:
-Iki liemens. Maždaug.
-Oho. Aš su jais susitvarkysiu?
-Aš tau padėsiu.-atakė Bilas ir nežymiai šyptelėjo. Jam buvo be galo gera, kad Leila juo pasitikėjo. Jų draugystės pradžia buvo ne kokia. Ir dėl to kaltas tik jis pats. Jei nebūtų nuo pat pirmos akimirkos parodęs Leilai savo išpuikusios pusės, ji būtų su juo bendravusi kur kas maloniau. Tiesa, dabar Bilas išsiviepdavo iki ausų, kai prisimindavo kaip Leila žadėjo nusilengvinti tiesiai ant jo kilimo.
...
Kuo toliau tuo labiau Tomui darėsi nuobodu. Georgas , Gustavas ir Šeila buvo užsidarę svetainėje ir kažką rezgė. Bilas su Leila buvo išėję ir Tomas neturėjo supratimo kur. Tomas giliai viduje ėmė pavyduliauti broliui, mat šis vis daugiau laiko praleidžia su Leila. Vienas. Ir , regis, jiem smagu. Ir Tomas nesiruošė trukdyti. Jis ne iš tų, kurie dėl merginos galėtų prarasti brolį.
...
-Ar visi pasiruošę?-paklausė Georgas jau stovėdamas prie durų.
-Šiaip visi, tik trūksta tų dviejų pamaivų.-nusijuokė Šeila. Po kelių sekundžių laiptais leidosi Bilas ir Leilas. Abu odiniais drabužiais. Bilo plaukais sukelti į viršų, Leilos gražiai paleisti kristi žemyn. Abiejų makijažas vienodas.
-Wow.-tepasakė Tomas.-Na, jei jau visi, tai važiuojam. Ir iš namo išėjo septyni žmonės, kurių laukė juodas limuzinas. Visą kelią Leila drebėjo kaip epušės lapas. Visą kelią Bilas ją ramino. Tomas juos gręžė žvilgsniu, o Šeila tiesiog norėjo jį paguosti, bet nežinojo kaip.
Tik atvažiavus Leila sužinojo kur, kam ji koncertuos. Pasirodo Tomas pasinaudojo savo „X-Factor“ teisėjo teisėmis, ir suorganizavo pasirodymą laidos pradžioje. Visa grupė buvo tokie kaip visad. Jokių nervų, jokio streso. Tik Leila vis dar drebėjo.
-Tai juk ne pirmas karta šioje scenoje, Leila. Nurimk.-padėjo savo rankas jai ant pečių Tomas. –Viskas bus gerai, tu nuostabi.
-Ačiū, Tomai.-šyptelėjo blondinė. –Man tikrai geriau.
-Na, laikas.-pranešė Bilas ir visi išėjo į sceną. Salėje nuvilnijo aplodismentai, klyksmai ir švilpimas. Visi užėmė savo vietas: Gustavas pasislėpė už būgnų, Georgas atsistojo Bilui iš kairės ir pasiėmė savo bosinę gitarą. Tomas – Leilai iš dešinės su savo elektrine gitara. Scenos centras priklausė jai ir Bilui. Nuskambėjus pirmiems dainos akordamas Leila vėl pamiršo kur ji yra. Ji visiškai atsipalaidavo. Ji atsidavė muzikai.
...
Pasibaigus pasirodymui visi susirinko užkulisiuose. Visi švytintys, nes pasisekė labiau nei jie tikėjosi. Žiūrovai po dainos tiesiog pašėlo. Tai buvo Tomo žodžių išsipildymas.
Nieko nelaukę visi pasuko link išėjimo.
-Ei, aš juk lieku.-susiraukė Tomas.
-Tai gerai.-pasivaipė Bilas.-Mum gėrimų daugiau liks.
-Taip nesąžininga.-patempė lūpą Tomas.
-Nesijaudink, paliksiu tau savo dalį.-mirktelėjo jam Leila. Tomas dėkingai linktelėjo ir paliko visus. Tą minutę Bilas pagalvojo, kad galbūt nėra gera mintis laistyt savo sėkmę alkoholiu, kai Leilai reikia padėt mest gerti.
Atgal į viršų Go down
sima
BIZOKU narys


Prisijungė : 2008-03-25
Location : London
Age : 25
Pranešimų skaičius : 308
Mėgstamiausias CB narys : All of the

RašytiTemos pavadinimas: Re: Iš viršūnių į dugną ir atgal.   Sk. 05 05 2013, 06:01


Ch.19.

Tą vakarą visų laukė neįtikėtinas vakarėlis. Susirinko visi – draugai ir nedraugai. Visi sveikino tiek Tokio Hotel narius, tiek Leilą. Deja, niekas nežinojo apie Leilos bėdą, tad primygtinai reikalaudavo su jais išgerti bent taurę vyno ar šampano. Vos po trumpos valandos Leila nusprendė pasišalnti, kad nebekiltų pagunda gerti. Ji užsidarė savo kambary, atrėmė galvą į sieną ir pradėjo nestibriai ją daužyti į sieną. Pati leila nei neutuokė kiek laiko taip prasėdėjo, kol jos kambarį nušvietė automobilio šviesos pro langą. „Tomas“ dingtelėjo jai. Nieko nelaukusi ji greit šoko ant kojų ir bėgte nubėgo prie namo pagrindinio išėjimo. Rado Tomą prie pat durų, kaip tik ketinantį įeiti.
-Vežk mane iš čia. Tuojau pat.-suurzgė Leila pro sukastus dantis ir skubiu žingsniu nuėjo link automobilio. Tomas, jau suprasdamas kas vyksta, grįžo atgal į savo automobilį, nieko nesakęs jį užkūrė ir visu greičiu nulėkė kuo toliau nuo studijos.
Ilgą laiką automobilyje vyravo tyla. Tik po kiek laiko Liela prabilo drabančius balsu.
-Ačiū.
-Nereik. Tokia mano pareiga.-suėmė jos ranką Tomas, bet tuoj pat ją paleido. Leila sekundę pasimetė ir stebeilijo į Tomo veidą.
-Tau nebūtina paleist mano rankos.
Tomo akys išsipūtė. Automobilis staigiai sustojo. Leila , suveikus savisaugos instinktui, susigūžė sėdynėje.
-Aš...aaa...taip...atsiprašau.-vos išstenėjo Tomas. Leila palengva atsitiesė.
-Jeigu tu galėtum pavažiuoti porą metrų į priekį, ir pasukti į tą žvyrkelį, galėtumėm ten ir sustot. Bent trumpam.-Leila ranka parodė per priekinį automobilio stiklą. Tomas tiksliai pamatė kur ji rodo, linktelėjo galva ir vėl privertė automobilį riedėti. Vos po keliolikos sekundžių jie buvo tarp medžių, kiek tolėliau nuo pagrindinio kelio.
-Aš tau atleidžiu.-susijuokė Leila. Tomo akys vėl gražiai išsipūtė.
-Už ką?
-Už tai, kad tu vos mūsų neužmušei.-mirktelėjo jam mergina ir išlipo iš automobilio. Tomas pasekė jos pavyzdžiu.
-Tikrai. Atsiprašau, aš nenorėjau.-vėl vapaliojo jis.
-Juk sakiau, kad atleidžiu. Tik žinai,-dūrė į jį pirštu blondinė,-nesuprantu ko taip išsigandai, kai pasakiau, kad gali laikyti mano ranką.
-Nežinau.-nerūpestingai trūktelėjo pečiais Tomas. Leila nusivylė. Kątik prieš ją stovėjo kitas Tomas Kaulitzas. Nedrąsus, bailus...Mielas. Dabar grįžo savim pasitikinti žvaigždė.
...
Atrodo niekas iš svečių per visą vakarą taip ir nepasigedo nei Leilos, nei Tomo. Visi linksminosi kaip įmanydami. Tik Bilas sėdėjo šalia Šeilos ir lyg tarp kitko užsiminė apie tuodu.
-Nežinau. Leila, suprantama, turi teisę iš čia dingt. Jai ko gero sunku būti čia, kai aplink kone šimtas žmonių ir visi reikalauja, kad su jais išgertų. Pažiūrėk į save. Esi nusitašęs.-nusijuokė Šeila, kuri taipogi nebuvo blaiva.-O Tomas. Tu gi žinai Tomą. Nenustebčiau jai dabar smagiai laistų laiką su kokia nors mergužėle.
Baigusi šnekėti Šeila pasisuko į Bilą, tikėdamasi išgirsti pritarimą, jog ji teisi, bet Bilas saldžiai miegojo padėjęs galvą ant baro ir apsikabinęs pusiau nugertą vyno taurę.

Ch.20.
Leila kurį laiką stovėjo sustingusi ir išpūtusi akis žiūrėjo į tarp medžių dingstantį Tomą.
-Ei, kur tu eini?-atsipeikėjo mergina.
Tomas linksmai nusijuokė miško gelmėj.
-Nusilengvint. Jei nori gali palaikyt kompaniją.-juokėsi jis.
-Na ačiū, palauksiu čia.-tyliai sumurmėjo Leila ir atsirėmė į automobilį.
...
Šeila sėdėjo susiraukus ir žiūrėjo į miegantį Bilą. Ji suko galvą kaip jį nusyst į lovą. Bet tai nebuvo taip lengva. Bilas, nors ir kūdas, bet svėrė tikrai daugiau nei ji pati. Tad ir atkelti jį buvo tikrai nelengva.
-Ar yra kambarį dar gyvų vyrų?-girtu balsu paklausė Šeila ir pasisuko į kambario vidury. Šalia jos per kelias sekundes prisistatė trys jai visiškai nepažystami vaikinai.
-Kokios problemos?-paklausė vienas jų.
-Aha. Vienas čia užmigo. Nepadėtumėt nenušt jį į lovą?-pamirksėjo ilgom blakstienom mergina. Trys vaikinai buvo nepatenkinti, tačiau padėjo. Jau Bilo kambaryje Šeila lengviau atsiduso. Palikusi juodaplaukį vieną jį nuėjo į savo kambarį, net nenusirengusi krito ant lovos ir kietai užmigo.
...
-Pasiilgai?-iš už krūmo iššoko Tomas, taip baisiai išgąsdindamas Leilą.
-Asilas.-nusijuokė ji.-Aha, pasiilgau.
-Sakiau, einam kartu.-Tomas atsirėmė į mašiną, taip pat kaip ir mergina.
-Ko? Esu tikra, kad viską esu mačiusi.-nusivaipė blondinė.
-Esu tikras, kad tokio dar nematei.-pakilnojo antakius Tomas ir šiek tiek palinko link Leilos.
-Esu tikra, kad manęs jau niekuo nesugebėtum nustabinti.-prisimerkė ji ir išsisukusi nuo Tomo sugrįžo į mašiną. Tomas akimirką bandė susigaudyti situacijoje. Vos supratęs kas čia įvyko jis su baisiu įsiučiu įsėdo į automobilį.
-Tu nori pasakyt, kad esu niekuo neįpatingas?-suurzgė jis.
-Aš taip nesakiau.-išgasdinta suvapėjo Leila.
-Ne, tu būtent tai ir pasakei.-sukaando dantis Tomas.
-Kas tau darosi? –jau pradėjo siusti ir mergina.
-Kas man daros? Kuo tu save laikai, kad mane įžeidinėtum ir paskui dar pasakytum, kad man kažkas daros.-putojo Tomas.
-Tu nesveikas. Vieną akimirką tu normalus žmogus. Kitą tu įsiutusi žvaigždė. Manau turėtum vežti mane namo, nes smagus vakaras, kaip matau, baigės.
Leila sukryžiavo rankas ant krūtinės ir nusisuko į langą, taip parodydama, kad kalba baigta. Tomas drebančiom rankos suėmė vairą ir užkūrė automobilį. Visą kelią automobilyje vyravo tyla.
Atgal į viršų Go down
sima
BIZOKU narys


Prisijungė : 2008-03-25
Location : London
Age : 25
Pranešimų skaičius : 308
Mėgstamiausias CB narys : All of the

RašytiTemos pavadinimas: Re: Iš viršūnių į dugną ir atgal.   Sk. 05 05 2013, 06:04

Ch.21.

Porėlė grįžusi namo nieko nesakę vienas kitam išsiskirstė po kambarius. Tomas širdo ant Leilos, pats nežinodamas kodėl. Jis pats visiškai savęs nesuprato. Kas tokio jį įsiutino? Leila, žinoma, juokavo. „Asilas“ – sumurmėjo Tomas pats sau ir krito į lovą.

Leilą kamavo nemiga. Valandą prasivarčiusi lovoje Leila vėl atsikėlė, persirengė ir nulipo į apačią. Neturėdama ką veikti ji pradėjo liuobti kambarį, kuriame visai neseniai siautė begalė žmonių. Darbo nebuvo daug – daug taurių, kelios šiukšlės... Pora valandų ir kambarys vėl blizgėjo, lyg vakarėlio čia nė nebūtų buvę. Vėl nebeturėdama ką veikti, Leila nusprendė dirstelti į Bilo kambarį. Ją vedė nesveikas smalsumas. Suradusi reikiamas duris ji jas tyliai pravėrė. Tamsoje ji vos įžiūrėjo Bilo figūrą. Tiesa, jis negulėjo saldžiai miegodamas, kaip Leila tikėjosi. Bilas sėdėjo ant lovos abiem rankom susiėmęs už galvos ir tyliai dejavo.
-Tau viskas gerai?-pusbalsiu paklausė mergina.
Bilas pakėlė galvą ir netaręs nė žodžio susivėmė.
-Shit.-Susikeikė Leila ir nubėgo į artimiausią vonią. Pagriebusi krūvą rankšluoščių ji grįžo pas Bilą. Trenkusi visus rankšluoščius ten, kur Bilas privėmė Leila atsisėdo šalia jo.
-Geriau?-paklausė.
-Atsiprašau, kad teko tai pamatyt.-išgargaliavo Bilas.
-Mačiau dar ne tiek. Manau turėtum miegot mano kambary. Iš ten arčiau vonia.-pasiūlė mergina.
-Gera mintis.-Bilas pakilo ir vėl susiėmė už burnos. Vos Leilai spėjus pakelt rankšluoščius nuo ankstensnės balos, Bilas vėl paleido savo skrandžio turinį ant žemės.
-Okey, kabinkis į mane, miegosi mano kambary.
Bilas įsikabino į Leilą ir su jos pagalba pasiekė jos kambarį. Vos pasiekęs lovą griuvo ant jos ir užmigo. Leila atsargiai nurengė juodaplaukį ir palikusi jį sugrįžo sutvarkyti jo kambario.
Betvarkydama Leila galvojo – kas rytą tokį jovalą tvarkydavo jos mama. Šlykštu.
-Pasižadu, daugiau nė lašo gyvenime.-pasižadėjo sau Leila.
Baigusi tvarkyti jovalą Leila paliko Bilą savo kambaryje. Jis jua kurį laiką miegojo ir nebuvo jokių ženklų, kad jo skrandis vėl išsiverš lauk. Vos išėjusi iš kambario ji kaktomuša susitikio su Šeila.
-Labas rytas. Man reikia didelio puodelio kavos arba krūvos tablečių nuo galvos skausmo.-dejavo Šeila ir iš lėto slinko link virtuvės.-O dar tvarkytis.
-Dėl to būk rami. Eik tvarkykis su pagiriomis.-nusijuokė iš paskos einanti Leila.-Tiesa, kad nebūtų jokių nesusipratimų, Bilas miega mano kambaryje.
Šeila sustojo ir lėtai atsisuko į blondinę.
-Kaip tai? Juk aš jį vakar palikau jo kambaryje. Negi jis lunatikuoja?-pakėlė vieną antakį Šeila.
-Ne. Aš pati jį ten nuvilkau. Netyčia naktį užklydau į Bilo kambarį. Rdau jį ten vemiantį.-Su kiekvienu žodžiu Šeilos akys plėtės vis plačiau.-Nusiramink, jam viskas gerai, jis miega.
-Ačiū dievui. Ačiū tau.-nusišypsojo brunetė Leilai ir dingo iš koridoriaus į virtuvę.

Ch.22.
-Gal galit man kas nors paaiškint, kodėl Leilos kambary miega Bilas?-susiraukęs Tomas paklausė visų, kurie šiuo metu buvo virtuvėje.
-Nes Bilui bloga.-trumpai atsakė Šeila ir vėl padėjo galvą ant stalo.
-Matau ir tau ne kas.-susijuokė Tomas.
-Džiaukis, kad tau neteko tiek prisiliuobt ir dabar kęst šitokias pagirias.-šyptelėjo mergina.
Tomas pradėjo iš šaldytuvo traukti maistą ir ruoštis pusryčius, bet vos tai pamačiusi Leilos mama atėmė iš jo rankų viską ką jis turėjo ir liepė jam sėstis.
-Aš tuoj nebemokėsiu nieko daryti.-juokais pasiskundė Tomas.
-Džiaukis kol gali.-nusijuokė Margaretha.
-Labas rytas.-į virtuvę įžirgliojo užtinęs Bilas. Šeila tik vos kilstelėjo ranką, mat visiškai nebeturėjo jėgų atkelti galvos. Tomas nieko nesakė tik atsisėdo prie stalo ir nusisuko į langą. Paskui Bilą į virtuvę įėjo Leila ir puolė padėti mamai ruošti pusryčius. Kurį laiką virtuvėje vyravo tyla, kol jos nesudrumstė skambantis Tomo telefonas.
-Klausau? Labas. Kada? Iki kada? Tave reiks paimti? Gerai. Lauk manęs. Iki.-Tomas įsikišo telefoną atgal į kišenę.-Aš nevalgysiu.-tarstelėjo ir pasišalino iš virtuvės. Dar po kelių minučių trinktelėjo lauko durys ir iš kiemo išvažiavo automobilis.
-Regi negavęs prisigerti vakar, tomas tai padarys šiandien.-sukikeno Bilas, bet greit užtilo ir susiėmęs už burnos paliko virtuvę.
-Rodos jis irgi pusryčių nevalgys.-pasakė Margaretha. Virtuvėje nuskambėjo trijų moterų juokas.

-Tau viskas gerai?-paklausė Šeila įėjusi į vonią, kurioje ant grindų sėdėjo Bilas.
-Nepaisant to, kad man plyšta galva ir vemiu toliau negu matau...Taip man viskas gerai.-šyptelėjo. Šeila prisėdo ant grindų šalia juodaplaukio.
-Galiu tavęs kai ko paklausti?
-Aha.-Bilas padėjo galvą ant vonios krašto ir savo rudom akim pažiūrėjo į Šeilą.
-Kas tarp jūsų su Leila?
-Nieko.
-Kurgi.
-Tikrai. Nieko.-bilas truktelėjo pečiais.
-O tas faktas, kad šiandien miegojai pas ją?-Šeila nusišypsojo.
-Šeila, aš visą naktį esu tokios būsenos, kaip dabar, ir tu manai, kad mes dar kažką darėm?-Bilas pradėjo juoktis.
-Aa. Atsiprašau. Nepagalvojau.-mergina taip pat nusijuokė.
-Šeila, tu žinau, kad Leila man patinka.
-Žinau.
-Tad neturėtum būti tokia nustebus.-Bilas vėl nusijuokė, bet neilgam...

Po pusryčių Leila padėjo mamai susitvarkyt virtuvę, o po to apėjo visą namą iškodama Georgo arbaa Gustavo. Vis dėl to dvynukų gimtadienis ne už kalnų, reikėjo pradėti ruoštis. Tačiau neradusi nei vieno iš jų Leila grįžo į virtuvę pas mamą.
-Nematei Gergo arba Gustavo?
-Jie šiandien anksti ryte kažkur išvažiavo.
-Supratau.
-Leila? Ar galim pasikalbėti?
-Kas nutiko?-Leila iškart persimainė, nes nujautė kažką negero. Leila atsisėdo šalia mamos ir laukė blogų naujienų.
-Manau tau teks likti čia vienai.-Margarethos balsas drebėjo.
-Kaip suprast?
-Ketinu grįžti pas tavo tėvą.
-Tu išprotėjai, mam. Tu negali pas jį grįžt. Mes negalim pas jį grįžt.
-Tu liksi čia. Grįšiu tik aš. Su kursiu ką nors, kad tavęs jis neiškotų. Bet aš turiu grįžti pas jį.
-Aš tavęs visiškai nesuprantu. Turėtume šia tema pakalbėt visi.-Leila susiraukusi paliko mamą vieną virtuvėje.
Leila ketino pasikalbėti su Bilu, kad jis padėtų įkalbėti mamą likti čia, tačiau radusi Bilą nusprendė, kad dabar ne pats geriausias metas jo kažko prašyti.
Atgal į viršų Go down
sima
BIZOKU narys


Prisijungė : 2008-03-25
Location : London
Age : 25
Pranešimų skaičius : 308
Mėgstamiausias CB narys : All of the

RašytiTemos pavadinimas: Re: Iš viršūnių į dugną ir atgal.   Sk. 05 05 2013, 06:07

Ch.23.

Leila atsisėdo šalia Bilo ir suėmė jo plaukus.
-Tu neprivalai šito daryti.-sugargaliavo Bilas.
-Nesakyk man , ką aš privalau ir ko neprivalau.-šyptelėjo mergina.-Beje, tau praverstų dušas.-suraukė nosį.
-Žinau, bet pats po juo neišstovėsiu.
-Tuomet aš tau padėsiu.-pasakė Leila ir atsistojo.-Nagi, stokis ir renkis.
-Tu kąąą??? Išprotėjai? Aš prieš tave nuogas nebūsiu.
-Nebūk maža mergaitė. Renkis bent jau iki trumpikių, jei jau šitaip slepi savo turtą.-suprunkštė Leila ir išėjo į kambarį atnešti švarių rankšluoščių. Grįžusi rado Bilą tik su trumpikėmis ir pasirėmusį į sieną.
-Tu tikrai atrodai nekaip.-nužvelgė jį grįžusi mergina ir atsuko vandenį.-Lipk ir atsiremk į sieną.
Maudydama Bilą Leila, galima sakyti, išsimaudė ir pati. Bilas nesugabėjo ilgai išstovėti vienoj vietoj, todėl Leila turėjo jį gaudyt po visą vonią. Protarpiais vonioj nuskambėdavo Leilos keiksmai arba juokas ir Bilo atsiprašinėjimai. Abudu buvo taip užsiėmę, kad nei vienas nepastebėjo juos iš toli stebinčio Tomo.

Viršuje trinktelėjo durys. Šeila pašokusi iš transo nuskubėjo laiptai viršun. Vienintelės buvo uždarytos Tomo kambario durys. Šeila pabeldė ir nesulaukusi atsakymo pravėrė duris. Tomas stovėjo prie atviro lango ir rūkė.
-Nieko nenoriu matyt.-tyliai suburbėjo.
-Tada grįšiu vėliau-pasakė Šeila ir jau sukosi eiti, bet Tomas ją sulaikė.
-Tu gali likti.-trumpai šyptelėjo, bet greitai tarp jo antakių atsirado raukšlelės.
-Kas tau dabar?
-Nieko.
-Nemeluok. Pažįstu tave kaip nuluptą. Sakyk.-Šeila atsisėdo ant palangės ir paėmusi iš Tomo cigaretę įtraukė.
-Leila maudo Bilą.-Tomas nuleido galvą ir delnais atsirėmė į palangę.
-a, maudo?
-Taip, maudo. Visiškai nuogą.
-Neturiu ką pasakyt.-mergina buvo visiškai be žodžių.-Tomai...-paglostė jam petį.
-Ką? Neketinu dėl merginos pyktis su broliu. Tegul. Tik nemanau, kad teisinga elgtis ŠITAIP.
Tomas apsisuko ir atsisėdo ant lovos. Šeila keletą minučių jį stebėjo. Ji niekad nematė Tomo tokio. Nesvarbu, ką kątik sakė jis. Leila Tomui patinka. Dabar bus nesvarbu ar Bilas Tomo brolis. Kątik prasidėjo karas.

Ch.24.
Baigusi maudyti Bilą Leila jį palydėjo į lovą, jį paguldė ir pati atsisėdo šalia.
-Aš tau neišsimokėsiu visą gyvenimą.-sučepsėjo Bilas.
-Jei norėsi išsimokėsi. Paliksiu tave vieną. Pailsėk.-Leila pakilo eiti, bet Bilas nutvėrė ją už rankos.
-Pabūk.
Neturėdama kur dėtis Leila vėl atsisėdo. Bilas vis dar laikė jos ranką. Taip besėdint Leila pajautė kaip ją ima nuovargis po bemiegės nakties. Pabandžiusi ištraukti rnaką iš Bilo gniaužtų ji nieko nepešė. Jai neliko nieko kito, tik kaip perlipti per juodaplaukį, atsigulti šalia ir gulėti jį apsikabinus. Nors ji ir jautėsi nejaukiai, bet miegas ėmė viršų, tad jau visai greitai miegojo ir ji.

-Ei, gal kas nors matėt Bilą, Tomą arba Leilą?-vos įžengęs pro namų duris paklausė Gustavas.
-Tomo nėra, Leila nežinau kur, o Bilo pažiūrėk jo kambary.-iš virtuvės atsklido Šeilos balsas.
Gustavas nusispyrė batus ir net neužėjęs į virtuvę užlipo laiptais. Susiradęs Bilo kambario duris jis jas pravėrė. Taip, Gustavas neturi mados belstis. Tai ką jis pamatė jį gerokai nustebino. Sutrikęs vaikinas uždarė kambario duris ir nulipęs laiptais žemyn nuėjo tiesiai į virtuvę.
-Aš kažką praleidau?-paklausė jis ir pažiūrėjo į Šeilą.
-Apie ką tu?
-Apie tai, kad Leila miega su Bilu.
-Ką? Leila miega su Bilu? O Dievuliau...
-Kas? Gal gali mane apšviest?-Gustavas atsisėdo šalia merginos ir laukė kol jam bus viskas paaiškinta.
-Matai, tu jau turėjai pastebėt, kad broliam patinka Leila.
-Šitai jau seniai visiems aišku.
-Na, pats matei, Leila dabar miega su Bilu, kiek naksčiau ji jį maudė, o Tomas viską matė.
-O vergeli. Tik nesakyk....-Gustavo akys išsiplėtė.
-Aha, kyla audra...-Šeila nuleido akis į savo kavos puodelį.

Tomas užrakino savo automobilį ir trumpam sustojo nužvelgt įėjimo į barą. Čia niekas nepasikeitė nuo paskutinio karto, kai jis čia lankėsi. O lankėsi tikrai seniai. Giliai įkvėpęs jis įėjo į vidų. Apsauginiai kaip mat traukėsi į šonus, o Tomas nei nesidairydamas skynėsi kelią iki pat baro, kur sukiojosi trys mažai apsirengusios merginos. Tomui prisėdus iškart prie jo prisistatė viena iš jų. Tomas pasilenkė link jos ir iš kišenės išsitraukė pluoštą banknotų.
-Atsakyk man į porą klausimų ir gausi pusę tiek, kiek laikau rankoj.-Tomas pamosikavo pinigais tiesiai merginai prieš nosį.
-Visa toavo paslaugoms.
-Nora vis dar čia dirba?
-Taip.
-Kur man ją dabar rast?
-Šiandien jai laisvadienis. Bet ją pakeist galiu aš.-mergina gundančiau nusijuokė.
-Gausi likusią pusę, jei pasakysi kur man ją rast dabar.-Tomas siekė savo. Jam reikia Noros ir ne jokios kitos.
-Antras namas tiesiai išėjus iš baro.-jau piktesnė pasakė mergina. Tomas padavė jai visus pinigus ir prasiskynė kelią atgal. Jau po minutės jis stovėjo prie reikiamo namo durų ir laukė kol jam jas atidarys.
Tarpdury pasirodė pusnuogė raudonplaukė mergina.
-O.-nustebo ji.-Tomui Kaulitzui vėl manęs prisireikė?
Tomo veidė šmėstelėjo šelmiška šypsenėlė ir vos tik mergina plačoai pravėrė duris, Tomas nieko nelaukdamas įėjo į vidų.
Atgal į viršų Go down
sima
BIZOKU narys


Prisijungė : 2008-03-25
Location : London
Age : 25
Pranešimų skaičius : 308
Mėgstamiausias CB narys : All of the

RašytiTemos pavadinimas: Re: Iš viršūnių į dugną ir atgal.   Sk. 05 05 2013, 06:11

Ch.25.

-Gal apsieiti be patyčių?-Tomas pakėlė vieną antakį ir nužvelgė Norą nuo galvos iki kojų.-O tu gerai išsilaikius.
-Palaikau figūrą specialiai dėl tavęs.-Nora nusimetė chalatą – vienintelį drabužį, kuris dengė jos kūną. Tomas nejučia apsilaižė lūpas ir apkabino Norą per liemenį.
-Pasakyk, kad turi reikiamą sumą.-tarė Nora.
-Lygiai dešimt tūkstančių grynais, mano automobilyje.
Nora įsisiurbė Tomui į lūpas, o Tomo rankos nuklydo ten, kur Norai teikė didžiausią malonumą. Nora susileido Tomo glėby.
...
-Gerai, kol kas pamirškim tai, kas dar tik bus.-suplojo rankom Gustavas.-Aš čia dėl dvynių gimtadienio.
-Šūdas.-Šeila skaisčiai nuraudo ir išsišiepė.
-Tik nesakyk, kad dar nesupirkai dovanų?
-Rytoj. Pažadu anksti ryte nuvažiuosiu ir nupirksiu dovanas.-žadėjo mergina.
-Žiūrėk tu man. Tikiuosi Leila jau žino ką sudainuos.-su viltim balse tarė Gustavas.
-Esu tikra, kad ji bus ką nors paruošus.
...
Bilas gulėjo pramerkęs akis ir stebėjo miegančios Leilos veidą. Jis mąstė apie tai, kad norėtų, jog ši akimirka tęstūsi kuo ilgiau. Jam patinkanti mergina miegojo šalia jo ir negana to, ji buvo jį apsikabinusi.
Leila pasimuistė ir pramerkė akis.
-Jeigu atrodyčisu gražiai, neklausčiau, kodėl tu į mane žiūri. Bet kadangi nesu graži, tai... Kodėl į mane žiūri?-su plačia šypsena veide paklausė mergina.
-Nes tu graži.-atsakė Bilas.
-Cha, ėmiau ir patikėjau.
-Mano žodžiai skamba neįtikinamai?
-Neptikėčiau nei vienu, kuris sakytų, kad aš graži kątik atsikėlusi.
-Tu graži kątik tsikėlusi.-laikėsi savo Bilas.-O dar gražesnė kai miegi.-dar pridūrė.
-Gerai, tai jau keista.-Leila atsisėdo ir apsidairė.-Tu vis dar mano kambaryje. Jei jautiesi gerai, norėčiau palysti po dušu.
-Žinoma.-Bilas nuleido galvą, pakilo iš lovos ir paliko Leilos kambarį.
„Durnius“ – pagalvojo ir trinktelėjo sau kakton.
...
-Leila!-šūksniais merginą pasitiko Gustavas.
-Labas.-sutriko Leila.
-Pasakyk, kad tu žina ką dainuosi per dvynių gimtadienį?-jau tyliau paklausė Gustavas ir grežte grežė merginą akimis.
-Nesijaudink. Viską suplanavau.-Leila nusišypsojo ir apsidairė.-Gal matėt Tomą?
-Ne, o kas?-atsklido Šeilos balsas iš svetainės.
-Mano švarkelis liko pas jį mašinoj, o aš noriu išeiti.
-Deja, Tomas išvažiavo po to kai...-pradėjo Šeila, bet nutilo.
-Kai kas?-paklausė Leila įeidama į svetainę.
-Kai pamatė tave maudančią Bilą.
-O. Aišku.-Leila paraudo ir dingo iš svetainės. Po kelių sekundžių trinktelėjo lauko durys.
-Tarp jų tikrai kažkas yra.-sukikeno Gustvas ir atsisėdęs šalia Šeilos įsmeigė akis į televizorių.

Ch.26.

Berūkanti Leila kišenėje susirado savo telefoną ir surinko taxi numerį. Po dar dviejų cigarečių – tai yra po šešių minučių – taxi jau buvo prie namo.Leila įsėdo į automobilį ir vairuotojo paprašė nuvežti ją į prekybos centrą.
Paprašiusi vairuotojo, kad jos paluktų, Leila nuskubėjo į prekybos centrą ir po gerų dvidešimties minučių grįžo su dviem krepšiais. Ilipusi į taxi su savo turtu ji grį-p namo.
Į namus įėjusi tyliai, kad jos niekas negirdėtų, Leila nusinešė krepšius į savo kambarį ir paslėpė spintoje. Išsitraukus pirmą butelį jį atsuko.
-Už tai, kad mano mama kvaila. Ir už tai, kad aš silpnavalė.-tarė ir užsivertė butelį.
...
-Žinai, už tokį seksą galėčiau netgi neimti pinigų. Bet negaliu.-nusijuokė Nora ir apžergė rūkantė Tomą.
-Pati žinai, kad šioj srity man niekas neprilygsta.
-Turiu pasakyt, kad ir jam,-dirstelėjo Tomui kiek žemiau bambos,-irgi lygių nėra.
Tomas patenkintas šypsojosi.
-Ei, kada pasididinai krūtis?-Tomas kilstelėjo antakį ir užgesinęs cigaretę abiem ranom suėmė Noros nuogas krūtis.
-Taip jaučiasi?
-Na, skirtumą jaučiu, nesu durnas.
-Po paskutinio mūsų susitikimo.
-Vadinasi prieš tris metus.
-Taip. Maniau, kad taip uždirbsiu daugiau. Tau nepatinka?
Tomo veidas tapo šaltas.
-Man visiškai vienodai.
„Na va“-pagalvojo Nora. „Grįžo Tomas su savo nenormalia nuotaikų kaita.“
...
Leila tuštino jau trečią butelį. Kambaryje garsiai skambėjo muzika. Mergina sėdėjo atsirėmusi į spintą ir tuščiu žvilgsniu žiūrėjo į langą. Ji nė nematė kai prasivėrė jos kambario durys ir įėjo Bilas. Leila jį pastebėjo tik tada, kai jis klestelėjo šalia jos.
-Ir ką čia darai?-liūdnai paklausė Bilas.
-Geriu. Ir tau reikėtų.-atkišo butelį ir žagtelėjo.
-Kokia proga?
-Nes aš kvaila silpnavalė. Ir kad mano mama begalvė.
-Prašau plačiau.-susiraukė Bilas.
-Nesakysiu nieko, kol su manim neišgersi.-sumurmėjo Leila ir vėl atkišo butelį Bilui. Šis paėmė jį iš jos ir gurkštelėjo.
-Mano mama ruošiasi grįžti pas tėvą.-atgavusi butelį tarė Leila.
-Žinau.-lyg niekur nieko pasakė Bilas ir vėl paėmęs butelį jį užsivertė. Leila gerą minutę galvojo.
-Tu žinai???
-Taip.
-Ir neketini nieko daryt?
-O tu pati neketini nieko daryt?-kandžiai atkirto vaikinas.
-Manęs ji neklauso.-atsiduso blondinė.
-Taip. Lengviau imt ir prisigert.-su tais žodžiais Bilas gavo antausį.
Bilas keletą sekundžių sėdėjo ir žiūrėjo į Leilą, nesuprasdamas, kas kątik įvyko. Leila tik nusuko akis į šalį. Vaikinas pakilo nuo grindų ir paliko Leilą vieną.
...
-Leila prisigėrė. Aš einu miegot.-pasakė Bilas įkišęs galvą į svetainę ir vėl dingo. Gustavas ir Šeila taip ir liko sėdėt išsižioję.
...
Tomas grįžo namo vėlų vakarą. Namuose buvo tamsu, tad jis iškart pakilo viršun į savo kambarį. Einant koridorium, Tomas pamatė, kaip Bilo kambario tarpdury sušmėžavo balti plaukai ir trunktelėjo durys.
-Ne man vienam šiandien smagu.-piktai burbtelėjo Tomas ir užsidarė savo kambary.
...
Leila uždariusi duris atsisuko į Bilo lovą. Bilas gulėjo pusnuogis ir nustebusiom akim stebėjo merginą.
-Atėjau išpirkt kaltę.
Atgal į viršų Go down
sima
BIZOKU narys


Prisijungė : 2008-03-25
Location : London
Age : 25
Pranešimų skaičius : 308
Mėgstamiausias CB narys : All of the

RašytiTemos pavadinimas: Re: Iš viršūnių į dugną ir atgal.   Sk. 05 05 2013, 06:15

Ch.27.

-Atėjau išpirkt kaltę.-tarė Leila ir linguodama judėjo link Bilo. Šis kaip mat pašoko iš lovos.
-Tu girta. Eik miegot.
-Tik po to, kai tu su manim išgersi, ir aš išpirksiu kaltę.-nenusileido Leila ir užsilipo ant Bilo lovos. Tuo tarpu Bilas užsimetė savo maikutę ir kelnes.
-Išgersi?-Leila pamosikavo beveik pilnu buteliu.
-Duok šen.-Bilas paėmė butelį ir jį atsukęs išgėrė. –Galėtum ir negert.
-Aš ir negersiu. Išgėriau pakankamai. Šitą išgersi tu.-didelėm akim sumirksėjo mergina ir nusišypsojo.
-Tu išprotėjai.-išsižiojo Bilas.
-Prašau....-dar plačiau išsišiepė mergina.
-Tu išprotėjai.
-Žinau. Gerk greičiau, kad būtum tom girtas kaip aš.
-Ir ką tu darysi su manim girtu?
-Atsiprašinėsiu.
-Gali atsiprašyti ir dabar.
-Ne, man reikia, kad būtum girtas. Gerk.
Bilas pavartė akis ir vėl gurkštelėjo iš butelio.
...
Tomas gulėjo savo lovoj ir mąstė. Mąstė apie tai, kas privertė jį grįžt pas Norą. Tris metus ištvėrė be jos, o dabar viskas veltui. Vienas kartas ir Tomas jautė, kad be jos vėl neišsivers. Nora niekad jo nieko neklausinėdavo, tiesiog gerai atlikdavo savo darbą. Jis ateidavo pas ją tada, kai būdavo piktas arba liūdnas. Nora jį iškankindavo taip, kad po jos jis nesugebėdavo apie ką nors galvoti. Na, nebent apie tai, kad sugrįš dar kartą. Tomas tyliai keikėsi, kad nesugebėjo susitvarkyti pats ir dabar vėl mokės beprotiškas pinigų sumas Norai.
...
-Gerai, baigiau.-Bilas pamosikavo tuščiu buteliu Leilai prieš akis ir žagtelėjo. Leila ėmė kvatot.
-Tu girtesnis nei aš.
Bilas vargais negalais atsistojo. Nusigavęs iki šiukšlių dėžės jis išmetė butelį.
-Rytoj mum abiem bus oooj kaip bloga...-prunkštelėjo vaikinas.-Na, tai kaip ketini išpirkt kaltę?-girtom akim nužiūrėjo Leilą.
-Ateik čia.-pasakė Leila ir atsiklaipė ant pat lovos krašto. Bilas šleivodamas priėjo ir sustojo priešais merginą. Leila nieko nelaukus apglėbė Bilą aplink kaklą ir prisitraukė prie pat savęs. Droviai pažiūrėjusi Bilui į akis Leila jį pabučiavo

Ch.28.

-Leila…-tarstelėjo Bilas, truputį atsitraukęs nuo merginos.
-Užsičiaupk Bilai.-atkirto Leila ir vėl pabučiavo vaikiną. Bilas daugiau nieko nesakė ir nesistengė jos sulaikyt.
Netrukus Bilo kambario grindys buvo nuklotos drabužiais. Vienintelis garsas kambaryje tebuvo dviejų žmonių alsavimas...
...
-Labas rytas.-bežiovaudamas pasisveikino Tomas, kątik įėjęs į svetainę, kurioje sėdėjo kątik nubudę Šeila ir Gustvas.-Tik nesakykit, kad čia ir miegojot.-kreivai šyptelėjo Tomas.
-Aha.-atsakė Gustvas.-Tik nepagalvok, kad...
-Aš ir negalvoju. Jūs tiesiog žiūrėjot gerą filmą ir užmigot.
-Tai ir buvo.-linktelėjo Šeila ir Tomas pradėjo kvatotis. –Nejuokinga, niekas nekaltas, kad netiki. Beje, kur pats visą naktį švaisteisi?
-Šen bei ten.-vis dar juokdamasis atsakė Tomas.
-Tas „šen bei ten“ buvo merginos, tiesa?-toliau tardė mergina.
-Ne tavo reikalas.
-Gal ir ne mano. Bet...
-Klausyk. Jei jau visi šiuose namuose smaginasi, kodėl negaliu ir aš?-Tomo gera nuotaika išgaravo kaip dūmas.-Jum leidus paliksiu jus vienus.-vyptelėjo vaikinas ir greitai paliko kambarį.
-Apie ką jis čia?-pasimetė Gustavas.
-Esu tikra, kad ne apie mus.-susiraukė Šeila ir atsiprašius Gustavo patraukė link Leilos kambario.
...
Leila pramerkė sunkias akis ir susiraukė. Kambaryje buvo taip šviesu, lyg jame šviestų milijonas saulių. Galva plyšo, o skrandis rodės ruošėsi atsisakyt išlipti lauk. Vos akims apsipratus su ryškia šviesa Leila apsidairė. Greit ji susivokė, kad ji randasi ne savo kambary, ne savo lovoj, ir negana to, esanti visiškai nuoga. Pasukusi galvą į šoną Leila nužiūrėjo miegantį Bilą, kuris taip pat gulėjo visiškai be drabužių. Susupusi į kažkokį daiktą panašų į pkalodę Leila bandė pakilt iš lovos. Bet vietoj to, kad išliptų pati, ji išvertė Bilą.
-Kažką dabar užmušiu.-sumurmėjo Bilas ir atsistojo. Kurį laiką jo akys lakstė po kambarį. –Gerai, tai ką matau, man visiškai nepatinka.-susiraukė ir plačiom akim pažvlegė į Leilą.
-Bilai, būk žmogus, prisidenk...-prunkštelėjo mergina.
-Šudas.-susikeikė vaikinas ir greit užsisuko nuo Leilos. Akimis suradęs visus savo drabužius jis juo susirinko ir apsirengė.-Taip jau geriau.
-Žymiai.-nusijuokė blondinė ir vėl atsigulė.
-Gal malonėsi man pasakyt, kas čia buvo.-Bilas prisėdo ant lovos krašto ir laukė atsakymo.
-Mes pasimylėjom. –paprastai atsakė Leila.
-Šitą aš ir pats žinau.
-Tai kas dar neaišku?
-Kodėl? Kaip? Kam? Kas toliau?
-Per daug klausimų.-Leila nusijuokė ir atsisėdo.-Bilai, nėra čia nieko baisaus, toks jausmas, kad pirmą kartą atsidūrei tokioj situacijoj.
Bilas nuleido akis.
-O Dieve!!-Leilos akys išsiplėtė.-Tu niekad nesimylėjai girtas ir su bet kuo?
Bilas papurtė galvą.
-Tu bent apskritai mylėjaisi?
-Taip!!!!-riktelėjo Bilas kiek per garsiai ir per greitai. Leilai viskas pasidarė aišku.
-O siaubeli. Gerai, paklausyk. Kol kas tegu viskas lieka taip.-Leila pašoko iš lovos ir greitai susirinko drabužius. Apsisupusi viena paklode ji ėjo pro duris.
-Atsiprašau, kad padariau tave vyru.-nusijuokė ir durys užsidarė.
„Ji nuostabi kalė“-sumurmėjo Bilas ir išsišiepė.
...
-Ir kaip naktelė?-paklausė Tomas, vo tik Leila uždarė Bilo kambario duris.
Atgal į viršų Go down
Sponsored content




RašytiTemos pavadinimas: Re: Iš viršūnių į dugną ir atgal.   

Atgal į viršų Go down
 
Iš viršūnių į dugną ir atgal.
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 13Pereiti prie : 1, 2, 3  Next

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
 :: Fan fiction :: writer'ių namai-
Pereiti į: