Sveiki visi Cinema Bizarre gerbėjai! Jūs užsukote į pirmąjį ir didžiausią Cinema Bizarre gerbėjų forumą visoje Lietuvoje, kuriame galėsite sužinoti viską apie šią grupę bei dalyvauti kitose mūsų diskusijose ir konkursuose. Tad nedelsdami prisijunkite prie mūsų, nes čia esate visada laukiami. :)



 
rodiklisRegistruotisPrisijungti

'to change the world, go change yourself.' yu


Share | 
 

 Imperfection

Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Go down 
Pereiti prie : 1, 2, 3  Next
AutoriusPranešimas
Donata*
BIZOKU narys


Prisijungė : 2010-06-19
Location : Ukmergė, Lithuania
Age : 21
Pranešimų skaičius : 633
Mėgstamiausias CB narys : Strify

RašytiTemos pavadinimas: Imperfection   Št. 02 05 2011, 01:27

Imperfection

1 skyrius


Ji paleido muziką visu garsu ir dar kartą brūkštelėjo tamsiai raudono nagų lako, taisydama netobulą manikiūrą. Tyliai dainuodama su Skillet, Džoele baigė lakuoti nagus ir pažvelgė pro langą. Buvo tamsu. Buvo vakaras. Dar vienas niūrus penktadienio vakaras su nešiojamu kompiuteriu, dryžuota baltai juoda palaidine ir arbata. Ir muzika. Skillet. Naujas jos atradimas.
Ji pritemdė šviesą kambaryje ir vienu pirštu tol spaudė Delete klavišą, kol ištrynė visą parašytą tekstą. Tada užsikėlė kojas ant radiatoriaus ir paėmė ant stalo gulintį prancūzišką žurnalą. Nors prancūziškai suprato vos porą žodžių, ji vartė žurnalą, ilgai apžiūrinėdama straipsnius ir nuotraukas. Bet įkvėpimo paieškos buvo bergždžios. Skillet daina Hero pasibaigė. Ji įjungė ją iš naujo, uždarė kompiuterį, numetė žurnalą į krūvą ant grindų ir sėdėjo klausydamasi muzikos, kojas vis dar šildydama prie radiatoriaus.
Lauke buvo visai sutemę. Džoelė svarstė, ką dabar veikia kiti. Nati tikriausiai jau sudarinėja daiktų, kuriuos išsiveš, sąrašą. Erika taip pat namie kaip ir ji. Aleksas tikriausiai kur nors jau girtas. Jos mintys kažkaip automatiškai nuplaukė nuo pažįstamų prie Facebook puslapio. Džo keliais mikliais pirštų judesiais atidarė kompiuterį, suvedė adresą ir laukė. Netrukus ji jau įvedė savo vardą ir slaptažodį ir galėjo pamatyti, kas gi ką veikia iš tiesų. Facebook buvo nuobodžiai tuščias, nors Džo niekada nemanė esanti populiari tame puslapyje ar apskritai populiari. Tiesą sakant, jos gyvenimas dabar kaip tik vertėsi aukštyn kojom, todėl tuo pačiu metu narstyti paauglių sudarytus populiarumo standartus jai buvo gana sunku. Džo išjungė laiką siurbiantį puslapį ir suvokė, nes daina vėl baigėsi. Ji įjungė Imperfection ir viską pamiršus klausėsi įtaigių žodžių ir viską griaunančio rimto, ironiškai gimstančio iš kūrybos, bet garsu galinčio sugriauti kitas kūrybos formas. Ji pasiliko su savo netobulumu. Kaip ir mes visi.

Aleksas išpūtė cigaretės dūmus ir nusišypsojo. Jis stovėjo prie atdaro lango ir snaigės krito ant jo megztinio.
- Vėl sninga, - sumurmėjo jis.
- Juk nekenti sniego. Ir žiema tau įkyrėjo, - priminė jam Mia, mesdama knygas iš rankinės į stalčių.
- Pf, kada nors baigsis, - numykė Aleksas, - Ir vis dėl to, man atrodo, kad tau reikia eiti.
- Ką? – Mia pakėlė akis, - Eiti iš savo namų?
- Atnešti dar vieną butelį, - paaiškino jai Aleksas.
- Tau reikia auklės, - sumurmėjo Mia, eidama iš kambario. Aleksas vėl išpūtė dūmus į orą ir žiūrėjo, kaip lėtai snaigės leidžiasi ant šalto metalinio lango rėmo.
- Nuobodžiau nei chemija... – sumurmėjo jis. Mia grįžo su dar vienu buteliu ir padavė jį Aleksui.
- Alus?
- Neketinu tavęs nunuodyti penktadienio vakarą. Dar visas savaitgalis prieš akis, - Mia atsisėdo ant lovos ir pažvelgė į jį, - negi nori pasakyti, kad visą vakarą sėdėsim čia ir gersim?
- Aš kitų planų neturiu, - Aleksas neatsisuko ir toliau stebėjo snaiges.
- O aš turiu. Einam, netobulybe, - Mia priėjo prie jo, paėmė butelį, padėjo jį ant palangės ir išsivedė Aleksą. Snaigės dabar krito tik ant smilkstančios pusnyje cigaretės.

Natali sėdėjo fotelyje ir žiūrėjo vienuoliktą mėgstamo serialo seriją kompiuteryje. Jos tobulai plonos kojos buvo užmestos viena ant kitos, juodos kelnės paryškino jų plonumą, rankos sunertos ant krūtinės, grakštūs pirštai spaudinėjo telefono mygtukus, bet nebuvo jokios naujos žinutės. Ji tik šiaip sau pabaigė telefoną ir netrukus numetė jį ant sofos lyg nusibodusį žaislą. Tada tingiai sustabdė seriją, atsistojo ir grįžo nešina lėkšte su raudonomis vynuogėmis. Taip pat nuobodžiaudama ji vėl įsitaisė fotelyje ir įjungė seriją.
- Nati? Ar šiandien kur nors eisi? – šūktelėjo jos mama iš virtuvės.
- Mama, kada aš kur nors ėjau?! Su tokiais kvailiais, kurie yra aplink, aš niekur niekada neisiu, - susinervinusi dėl eilinio klausimo atsakė Natali.
- Nati, tobula niekada nebūsi, - įėjo į kambarį mama.
- Jau esu.
Natali pagarsino seriją ir pamiršo pasaulį už kambario sienų.

Kaip ir kiekvieną naktį, šviesoms gatvėse užgesus ir apskritai tada, kai visi jau tikrai miega, Džoele, prieš eidama miegoti, stovėjo prie to paties lango šalia savo lovos. Akys bandė įžiūrėti daugiaaukščius tolumoje. Stebėjo langus, kuriuose dar degė šviesos. Tokių buvo vos keletas, bet tomis akimirkomis tai jai atrodydavo lyg giminingos sielos. Tokios pat įkalintos, tokios pat pasimetę. Nors ji nebuvo pasimetusi. Ji turėjo tikslų ir svajonių. Daugybę. Bet jautėsi įkalinta.
Ji atsisėdo ant lovos, susisupo į pledą, paėmė į rankas knygą ir praskleidė puslapius. Sučežėjo lapai, pakvipo dažais. Ji ištiesė kitą ranką ir paėmė puodelį arbatos. Tada, užsidegusi naktinę, menkai apšviečiančią lemputę, ji šildė sušalusias rankas prie puodelio karštos arbatos ir skaitė tol, kol rytuose pasirodė pirmieji saulės spinduliai.
Atgal į viršų Go down
http://www.donatospasaulis.blogspot.com
Yumina.
BIZOKU narys


Prisijungė : 2009-09-02
Location : Vilnius, Lithuania
Pranešimų skaičius : 1344

RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Št. 02 05 2011, 02:04

Your failures devour your heart, in every hour, you're drowning, in your imperfection...
Jei neklystu, Tavo kūrybą skaitau pirmą kartą. Ir man patiko! Matydama daug veikėjų, jaučiu, kad veiksmo čia tikrai netrūks, o rašymo stilius nesukelia jokių nepatogumų. Puikiai moki aprašyti aplinką ir subtiliai nukeli veiksmą iš vienos vietos į kitą, o apie veikėjų aprašymus nė nekalbu. Vieną skaitytoją jau turi, tęsk :)
Atgal į viršų Go down
http://photoslikecocaine.blogspot.com/
Ra2g@
BIZOKU narys


Prisijungė : 2010-02-24
Location : Ignalina
Age : 20
Pranešimų skaičius : 522
Mėgstamiausias CB narys : Strify,Yu

RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Št. 02 05 2011, 02:15

Ooou, new kūrinukas :D
Būsiu tavo ištikima (arba nelabai) skaitytoja ;D
Tęsinio ^^
Atgal į viršų Go down
http://www.facebook.com/Shinny.ninja
ielė
moderatorė


Prisijungė : 2009-06-14
Age : 20
Pranešimų skaičius : 1600
Mėgstamiausias CB narys : strify!

RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Sk. 02 06 2011, 22:35

tavo kūrinį buvau įsijungusi gal penkis kartus. nežinau kas mane sulaikė, kad nepradėjau jo skaityti tada, kai įkėlei. galbūt ilgesys tobulai kūrybai su cinema bizarre, kurios vis kasdien mažėja ir mažėja. mes ką tik kalbėjome apie šiandieną, ir aš galvoju, kad šitam gražaus vakaro deriniui, dainai, kuri yra tik mano, saulės spinduliams reikia šilumos. tavo kūryba yra tam tobula. ne, daugiau nei tobula. tu moki sukurti tokią šilumą, trapumą, skausmą, ilgesį, viską. nenustok to dariusi. niekada.

_________________
deeper&deeper
Atgal į viršų Go down
http://aviukaimekena.blogspot.com/
Donata*
BIZOKU narys


Prisijungė : 2010-06-19
Location : Ukmergė, Lithuania
Age : 21
Pranešimų skaičius : 633
Mėgstamiausias CB narys : Strify

RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Kv. 02 10 2011, 03:57

Noriu labai padėkoti, kad atsirado skaitančių (<3) ir atsiprašyti, kad galbūt dalys nebus keliamos labai dažnai. Maniau, kad man neverta prasidėti su dvejomis istorijomis vienu metu, bet Imperfection buvo tai, ką labai norėjau rašyti, todėl, kadangi pradėjau ją, pasistengsiu dalis kelti kada tik galėsiu. Ačiū ^^

2 skyrius

Viskas rodė, kad artėja audra. Po beprasmio savaitgalio, pirmadienio popietę, išlipusi iš autobuso savo stotelėje, Džoele tvirčiau suspaudė rankinę ir nuėjo kelio pakraščiu, nerizikuodama žengti patvinusiu šaligatviu. Sniegas tirpo, bet pakilo nesuvaldomas vėjas. Jis pūtė į nugarą taip stipriai, kad Džo net pagalvojo, jog galėtų neiti, užtektų tik leistis nešamai vėjo. Autobusas nuvažiavo, ji ėjo savo gatve, žvelgė į pilkus, lyg lietaus nuplautus namus, į pilką dangų, iš kurio krito smulkūs lietaus lašeliai, į balas, purvinus paskutinio sniego pėdsakus šalikelėje, į besirodančius tamsiai žalius žolės atspindžius, susimaišiusius su vandeniu ir purvu – į tą paprastą kasdienį peizažą. Bet viskas rodė, kad arėja audra. Vėjas ūžė tarp namų, o miškas gatvės gale siūbavo pagal muziką, skambančią Džoelės ausinėse. Ji pagarsino dainą ir, paspyrusi sušalusį grumstą, atidarė savo kiemo vartus.

Erika atidarė namų duris ir iškart nusviedė į šoną kuprinę. Nusimetusi paltą ir nusiavusi batus, ji nuėjo tiesiai į savo kambarį, atsisėdo prie kompiuterio ir įjungė muziką. Taip sėdėjo gerą pusvalandį, ilsindama pavargusias kojas, nors autobusas ir privežė ją beveik iki namų. Ji susimąstė apie tai, ką šiandien veiks. Tikriausiai... klausysis muzikos namie. Kaip ir kasdien. Pribaigta rutinos ir mintyse keikdama drauges, kurios dabar jau tikriausiai konstruoja raketas, mokosi kalbų, sėdi dailės ar muzikos mokykloje, groja roko grupėse arba planuoja padaryti ką nors panašaus, ji nuėjo pažiūrėti, kas yra skanaus valgomo.

Beruošiant namų darbus ir kuriant, greitai sutemo. Džoelę iš malonaus sąstingio, dirbant prie naujo eilėraščio, prikėlė skambantis mobilusis.
- Alio?
- Labas! – užbaubė kažkas labai nepoetišku balsu.
- Labas... – Džo nesuprato, kodėl ekrane matė Erikos numerį, bet kalbėjo ne su ja.
- Išlįsi pasivaikščiot?
Tik dabar Džoelė pažino Alekso balsą. Nusivylusi pažvelgė į beveik baigtą eilėraštį.
- Gal ir galiu trumpam. Kodėl tu skambini iš Erikos?
- Nes ji turėjo tavo numerį, priešingai nei aš. Mes ateisim tavęs iki kampo pasitikt, - dar pasakė Aleksas, ir aš Džo padėjo ragelį. Užvertusi užrašų knygelę, Džo atsistojo, priėjo prie veidrodžio, susirišo trumpus plaukus į uodegėlę, kaklą apsivyniojo skara, užsimetė paltą ir pasiėmė rankinę, iš kurios iškratė keletą knygų. Netrukus ji jau dingo už lauko durų, tamsoje.

- Ei, rytoj nieko nerašom? – nuobodžiaujančiu balsu paklausė Erika, brisdama į balą. Džoelė nusijuokė.
- Baloj vis vien nenusiskandinsi, - atsakė ji, susižvalgydama su Aleksu, - ir ne, mes rytoj nieko nerašom.
- Tada gerai, - Erika pakėlė akis į daugiaaukštį kitoje gatvėje, - Įdomu, ką veikia N.
Džoelė pažvelgė į geriausios draugės namą.
- Daro šimtą atsilenkimų, modeliams privalu, - atsakė Aleksas, - Galės daryti visus likusius keturis metus, kuriuos čia dar mokysimės.
- Negalės, - pusbalsiu tyliai pratarė Erika. Džo metė jai įspėjamą žvilgsnį.
- Galės, - neatkreipė į tai dėmesio Aleksas.
- Pamatysi, - suburbėjo Erika. Džoele nužvelgė niūrų peizažą aplink. Daugiaaukščiai, purvinas sniegas, autobuso stotelė, prekybos centras, gatvė, balos, mašinos, blausios geltonos šviesos, tamsa tarp namų, šviečiantys langai.
- Ei, jūs jau eisit namo? – paklausė ji. Erika pažvelgė į Aleksą.
- Einam?
- Ne, dar pabūnam.
- Gerai, vis vien nenoriu namo, - Erika pasuko į Nati gatvę, Džo su Aleksu nusekė iš paskos.
- Gal užeinam? – pasiūlė Aleksas.
Džoelė su Erika susižvalgė ir nusijuokė.
- Be šansų, - tik pasakė Džo, suprasdama, kad Aleksas dar nespėjo gerai pažinti Nati.

Nati tuo metu kaip tik rinko Džo telefono numerį. Džoele, tiesiai už jos lango, netrukus atsiliepė, Aleksui ir Erikai rėkaujant fone.
- Taip?
- Ei, labas, ten jūs lauke?
- Mes. Gal nori išeiti?
- Ne, baik tu. Tik pamaniau, kad niekas kitas nerėkaus taip po langais „Modeli!”, nebent Aleksas.
Džoelė nusijuokė.
- Ką ji sakė? – paklausė Aleksas šypsodamasis.
- Nieko įžeidžiančio, - atsakė jam Džo. Staiga ji pasijuto lyg tai akimirkai sustojus. Tamsus vakaras. Žiema. Šalta. Ji, Erika, Aleksas, Nati, visi kiti šiame mažame miestelyje. Ukmergėje. Rytoj jiems vėl į gimnaziją. Nors ji pažinojo Eriką ir Nati nuo pirmos klasės, o su Aleksu susipažino tik šiemet, jie visi buvo šio pasaulio dalis. Dalis to mažo pasaulėlio, kuriame jie visi kartu glaudėsi. Ukmergės jaunimas. Jaunimas, kuris turėjo aiškų tikslą – po dvylikos klasių (o kai kas ir gerokai anksčiau) išvažiuoti iš čia kuo toliau. Pasiųsti Ukmergę ir jos nykų peizažą velniop. Jie taip ir padarys.
Atgal į viršų Go down
http://www.donatospasaulis.blogspot.com
Ra2g@
BIZOKU narys


Prisijungė : 2010-02-24
Location : Ignalina
Age : 20
Pranešimų skaičius : 522
Mėgstamiausias CB narys : Strify,Yu

RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Kv. 02 10 2011, 21:44

Rašai apie savo miestą. ydomiai.
kol kas neturiu net ką pasakyti/pakomentuoti, nes juk dar tiek mažai žinau apie tavo istorijos veikėjus.
tęsk.
Atgal į viršų Go down
http://www.facebook.com/Shinny.ninja
Donata*
BIZOKU narys


Prisijungė : 2010-06-19
Location : Ukmergė, Lithuania
Age : 21
Pranešimų skaičius : 633
Mėgstamiausias CB narys : Strify

RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Sk. 02 13 2011, 03:36

Dėkui, Shyyna. Visų pirma noriu paklausti Ieles, ar ji nieko prieš, kad panaudojau vardą Sebas? Tai gali skambėti labai panašiai į jos istoriją, bet šiam veikėjui geresnio vardo radusi nebūčiau. Ir tuomet dėl istorijos... Iš tiesų taip, tai mano miestas, mano kasdienybė su trupučiu fantazijos. Ačiū, kas skaito, ką sudomino ^^ Ir Shyynai už komentarą. Man visada gera rasti tavo žodžius po naujais skyriais <3

3 skyrius

Antradienis atnešė naują sniego bangą, dar stipresnį vėją ir ledą po sniegu, lyg realybę, pasislėpusią po kauke. Klausimas buvo tik vienas – kada nukris toji kaukė? Kada išdrįsime būti patys savimi?

Autobusas iš pat ryto lėtai važiavo tamsiomis gatvėmis. Jis buvo pilnas susispaudusių žmonių; vieni, pirmieji įlipę, sėdėjo šildydamiesi paltuose ant kietų, medžiaga aptrauktų sėdynių ir žvelgė į tamsą už langų, kiti stovėjo, laikydamiesi už ko galėdavo, dažnai ir už vienas kito. Džo stovėjo prie lango, viena ranka tvirtai įsikibusi į sėdynės atlošą, kita laikydama sunkią, knygų pilną rankinę. Trečioje stotelėje įlipo Aleksas, Erika ir Nati. Jie šiaip ne taip prasiyrė per žmonių minią iki Džo. Rytai – tokie stulbinamai vienodi, pamatė Džo, jiems šnekant apie įprastus dalykus – kontrolinius, mokytojus, net orą už lango. Nati nusišypsojo jai, kai Erika vėl užvertė akis dėl eilinės kandžios Nati pastabos. Džo nusijuokė, Aleksas vėl ėmė skųstis dėl sniego. Jie visi nuoširdžiai laukė pavasario. Nors dar buvo tik vasaris, atrodė, kad žiema tęsiasi jau be galo ilgai, kaip ir kelionė tuo rytiniu autobusu.

- Na, ką gero sakė? – paklausė Nati Džoelės, jai po mokinių tarybos susirinkimo įėjus į klasę ir greitai atsisėdus į suolą prie Natali, kol mokytoja dar nespėjo ateiti.
Džo išsitraukė iš rankinės anglų kalbos vadovėlį ir sąsiuvinį, rankinę padėjo ant žemės ir pasitaisė gimnazijos švarką.
- Turim paruošti pasirodymą Valentino dienos šokiams, - atsakė ji. Nati šyptelėjo.
- Nieko nedarysiu, pasakau iškart.
- Būtent tokios reakcijos ir tikėjausi, - Džo ištraukė iš rankinės tušinuką.
- Mes vis tiek būsim prasčiausi, - priminė jai Nati.
- Amžina pesimistė.
- Realistė.
- Sadistė.
- Tada tu mazohistė.
- Hello studens, - mokytoja įėjo į klasę. Džo piktai kumštelėjo Nati, bet širdyje žinojo, kad draugės žodžius ji dar ne kartą išgirs iš kitų lūpų.


Ukmergėje tebuvo dvi gimnazijos. Kol vienoje Džo ir Nati visą anglų kalbos pamoką svaidėsi pastabomis apie pesimizmą ir realizmą, kitoje gatvės pusėje esančioje gimnazijoje pasklido gandas apie Valentino dienos šokius priešininkų pusėje.

- Jie rengia šokius? – Sebas užsikėlė kojas ant suolo, - Kodėl pas mus niekada nebūna nieko panašaus?!
Kami dėbtelėjo į jį iš kito klasės galo. Sebas nusišypsojo jai.
- Kami, pasakyk, kad mūsų taryba irgi surengtų tūsą, - sušuko jis jai.
- Pats pasakyk, - Kami skambiai ant suolo numetė knygas.
- Kodėl toje gimnazijoje nuolat kas nors vyksta, o pas mus – tik nuobodūs spektakliukai? Juk tu mokinių tarybos narė, turi man atsakyti!
- Sebai, neužknisk! Pats surenk šokius, - Kami išėjo iš klasės.
- Įdomu, ar apie juos parašys ta rašytoja...! – kuo garsiau jai pavymui nutęsė Sebas. Po minutės Kami grįžo į klasę.
- Tik todėl, kad ji nuolat mane aplenkia... – pažadėjo ji ir išėjo iš klasės. Sebas patenkintas pašoko ir jau ėmė visiems skelbti, kad Kami, iš pavydo priešingos gimnazijos žurnalistei, tuoj padarys taip, kad ir jų gimnazijoje būtų surengti šokiai.

- Ne, aš nešoksiu. Tik ne prieš visą gimnaziją ir ne su jumis, - Aleksas sviedė į Nati sniego gniūžtę.
Mia, dar viena tarybos narė, kaip ir Džo su Erika, dėbtelėjo į jį. Ji buvo geriausia Alekso draugė, bet dėl Valentino dienos pasirodymo turėjo labai tvirtą nuomonę.
- Šoksi, - pasakė ji vienu metu su Džo. Jie visi – Aleksas, Mia, Džo, Nati ir Erika ėjo per gimnazijos kiemą pasibaigus pamokoms.
- Ne, - pasipiktino Aleksas.
- Mes vėluojam į autobusą, - Nati įsikibo Džo į parankę ir jos ėmė eiti greičiau.
- Nešoksiu! – vėl ėmė protestuoti Aleksas.
- Šoksi, - vėl ėmė peštis su juo Mia.
- Eisi su mumis? – atsisukusi Erikos paklausė Džo.
- Ne, eikit. Iki ryt, - Erika liko su Aleksu ir Mia, o Nati su Džo paspartino žingsnį ir apledėjusiu šaligatviu patraukė link autobusų stotelės.

Sebas stovėjo stotelėje ir klausėsi Skillet. Niekada nesiskyrė su savo ausinėmis. Staiga kažkas uždėjo ranką jam ant peties. Tai buvo Kami.
- Bus, - tik tiek tepasakė ji ir nuėjo toliau. Sebas nusišypsojo. Šokiai tikrai bus.
Pro jį praėjo dar dvi merginos. Jos taip pat sustojo stotelėje. Tik geriau įsižiūrėjęs, jis atpažino rašytoją iš priešingos gimnazijos, kurios eiles kartą girdėjo Poezijos naktyse, renginyje jo paties gimnazijoje. Rašytoja čia stovėjo su drauge. Sebas nusuko akis nuo jos ir jos draugės. Jos iš priešingos gimnazijos. Šįkart jie jų nepralenks. Jam patiko mintis bent kartą įrodyti, kad jo gimnazija geresnė.
Autobusas sustojo, merginos įlipo į jį. Sebas nepastebėjo, kaip rašytoja irgi žvilgtelėjo į jį. Lyg prisimintų.
Atgal į viršų Go down
http://www.donatospasaulis.blogspot.com
Ra2g@
BIZOKU narys


Prisijungė : 2010-02-24
Location : Ignalina
Age : 20
Pranešimų skaičius : 522
Mėgstamiausias CB narys : Strify,Yu

RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Sk. 02 13 2011, 18:37

Hmmm.
kai skaitau itą tavo istoriją, tai galvoje tik viena daina : Skillet - whispers in the dark.
kitaip neysivaizduoju šitos Story skaitymo :D
Tai tęsinuko ;]
Atgal į viršų Go down
http://www.facebook.com/Shinny.ninja
Yumina.
BIZOKU narys


Prisijungė : 2009-09-02
Location : Vilnius, Lithuania
Pranešimų skaičius : 1344

RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Sk. 02 13 2011, 19:27

Žinai, antroji dalis, ypač paskutinioji pastraipa, kai jaunimui atsiranda nežmoniškas noras kuo greičiau palikti vietą, kurioje tiek metų gyvena, dingti nesvarbu kur, palikti tą rutiną, labai priminė Heather Henson knygą "Pabėgimas".
O trečiojoje dalyje labai uždegė Sebas. Nors ir neturėčiau to spręsti vos iš kelių pastraipų apie jį, atrodo labai charizmatiška asmenybė. Ir netgi tikiuosi, kad neprašoviau tuo klausimu, nes toks žmogus kūrinį tikrai nuspalvintų labai įdomiomis spalvomis :)
Ir, įdomumo dėlei - ar perskaitai dalį iš naujo, kai ją parašai?
Atgal į viršų Go down
http://photoslikecocaine.blogspot.com/
Donata*
BIZOKU narys


Prisijungė : 2010-06-19
Location : Ukmergė, Lithuania
Age : 21
Pranešimų skaičius : 633
Mėgstamiausias CB narys : Strify

RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Št. 02 19 2011, 18:06

Shyyyna, aš ją dažnai klausau, kai rašau :) Dėkui.

Rasa, malonu, kad Sebas patraukė :) Tas klausimas mane sugėdino, nes tikriausiai palikau labai daug klaidų, kadangi (iškart ir atsakysiu) kai rašau dalis ne savaitgalį, ne visada jas perskaitau dar kartą prieš įdedama. Kai turiu daugiau laiko, dažniausiai skaitau antrą kartą, taisau klaidas, gal kartais šį tą pakeičiu, pridedu, sutrumpinu, kartais palieku viską kaip buvo. Tiesa, mane sudomino tavo paminėta knyga. Ačiū :)

4 skyrius

Šiandien aš čia, kol sninga ir dar jauku, nes dar tik rytas, aš čia, kad papasakoti apie mus, apie praeitį, kad truputį praskleisti uždangą paslapčių, permainų vėjo ir žvaigždžių voratinklių.

Kas gi mes, tie netobulybės? Mes labai skirtingi. Aš rašau, Nati turi talentą piešti, Erika ieško kietumo, o gal nepriklausomybės, o gal tiesiog kompanijos, Aleksas dažniausiai ieško su kuo, kur ir kaip linksmintis arba iš ko dar pasijuokti, Mia, geriausia Alekso draugė, ieško... mm... jos gerai dar neperpratau. Tikriausiai amžinos meilės, princo ant balto žirgo ir idealių drabužių. Kartais, kai atsidarau tą patį Facebook, kai ryte važiuoju autobusu, kai po pamokų išeinu pro tas duris, kai per fizinį iš nuobodulio žvelgiu į kitos gimnazijos langus, kai gatvėje susitinku Sebą, kuris manęs nė nemato, pagalvoju, kaip tai įdomu – kažkokia nauja karta, kurios nariai visi vieni kitus pažįsta, kuri veikia kartu, lyg turėtų kažkokią bendrą paslaptį nuo viso likusio pasaulio. Aš žinau, dauguma to nepastebi, tiesiog sukasi savo kasdieniniame bendravime. Bet, praėjus tik pusei metų gimnazijoje, aš jau daugumą jų žinau, iš matymo, Facebook anketos ar pastebėjimo Helovyno diskotekoje, ar iš senos mokyklos, seniai lankytų būrelių. Su kai kuriais bendrauju, sveikinuosi, vienas paprastas „Labas“ tarp pamokų jau jungia kažkokį ratą žmonių, jaunimo, maištingų sielų, vienų tylesnių, kitų drąsesnių, su savo viltim, svajonėm ir noru būti išskirtiniais, populiariais. Mes labai netobuli – rezgam intrigas, stebim iš šono, apkalbam, kuriam planus, ieškom draugų pačiais kvailiausiais metodais, geriausiomis draugėmis vadinam tas, kurios kas minutę išduoda, kartais atsiskiriam, kai nebenorim būti to dalim. Tiesa, dažniausiai atsiskiriam mes su Nati. Dažnai aš lieku atskirta, nes nesu visai tokia, kaip jie. Gal mąstau kažkaip kitaip, man trūksta drąsos, aš ramesnė, o tokius labai lengva atskirti, nes jie ne taip aršiai kovoja už savo vietą. Aš kartais galiu pasitraukti. Žinoma, kalbant apie tas nepaprastai smagias jų pramogas. Bet kalbant apie buvimą savimi, aš niekada nepasikeisiu. Mano nedrąsumas – tai aš. Net jei kada man pavyks pralaužti ledus, aš išliksiu ta pačia kiek keista žmogysta, ne visada priimtina ar suprantama. Ta pačia Džoele.

Kiekvienas mes atsinešėm savo praeitį. Mane, Eriką ir Nati kažkada jungė tvirta draugystė, dabar mes šį tą pametėm, Erika labiau atsiskyrė nuo mūsų, bet Nati visada liks mano geriausia drauge. Tokia jau ji – kiek savanaudė, kiek bjauri ir arogantiška, bet jau sakiau – mes netobuli. Tokių tarp mūsų nėra. Jie kartais sako, kad aš tobula. Per gera, per protinga, jie taip mano. Net ir aš netobula. Per tyli, per daug atsiskyrus, per daug keista ar paklusni, per daug užsikabinusi už ateities, aukoju dabartį. Aleksas, Mia ir jų naujos draugės. Erika, prisišliejus prie jų. Man kartais neramu dėl jos. Aleksas atėjo iš vienos mokyklos, Mia iš kitos, bet jie visada buvo geriausiais draugais, nors ir labai skirtingi, kaip ir aš su Nati. Visi mes buvom surankioti iš skirtingų mokyklų, savų aplinkų, įmesti čia, kad taptume kitokie, kad pamatytume kitokių, galbūt kad užsimegztų naujos draugystės, nauji intrigų siūlai mus sukabintų. Pasitikiu likimu, nors jis man duoda tik skaudžius smūgius. Mano tėvai skiriasi, Nati kitais metais išvažiuoja į užsienį, Erika, nors ir liks mūsų klasėje, randa naujus draugus, o aš liksiu viena. Gal tai mano išbandymas? Dar kartą leisiu sau patikėti, kad taip viskas ir turi būti. Gal tai ir bus mano šansas įgyti drąsos ir nepriklausomybės.

Sebas antradienį, po pamokų, sėdėjo savo kambaryje ir klausėsi Skillet. Kompiuterio ekrane mirgėjo tas pats senas Facebook. Jam iki skausmo pažįstama Savior melodija prasiskleidė švelnesnėmis natomis ir trenkė visu roko garsu. Jis paėmė savo gitarą. Šimtą metų nelietė jos. Muzika mus prakeikė ir pavertė savo vergais, buvo užrašyta ant apšiurusio medžio nusilupusiu laku. Ši gitara jam priminė jį patį. Kažkada buvo tokia tobulai graži, nulakuota, nušlifuota. Paskui, pakeliavus per kelis klubus ir koncertus, įgavo savo istoriją, kurią ir saugojo tie įrėžimai ant jos, užrašai, nerūpestingi brūkštelėjimai per stygas. Ji turėjo dvasią, savo unikalią dvasią, istoriją, filosofiją. Staiga daina netikėtai baigėsi.
- Jėzau Marija, man jau visai negerai, jeigu kuriu filosofiją gitaroms, - sumurmėjo Sebas, numesdamas gitarą ant lovos ir jungdamas kitą dainą. Žinoma, visu garsu.

Džo, šaltuose it ledas namuose, numetė rankinė su knygomis ant lovos, įsisupo į pledą ir iškart nukeliavo į virtuvė išsivirti ko nors šilto. Ji girdėjo, kaip močiutė jų seno namo rūsyje jau deda malkas į krosnį, ir žinojo, kad radiatoriai tuoj sušils. Džo užkaitė arbatinuką ir netrukus jau spaudė rankose puodelį pigaus karšto šokolado iš pakelio, parduodamo prekybos centruose. Ji nuėjo prie lango, pakėlė užuolaidas, sudėjo jų galus ant palangės, taip atidengdama visą radiatorių ir, atsisėdusi ant lovos, stovinčios prie pat lango, priglaudė nugarą prie radiatoriaus. Šokoladą padėjo ant imituoto stalelio, tiksliau, paprasčiausios kėdės, pasiėmė knygą ir nusiteikė ramiai popietei. Gurkšnodama karštą šokoladą ir šildydamasi, ji skaitė tol, kol į svečius neužsuko Siro. Jos mažas, keistai įkyrus ir meilus katinas netrukus užėmė knygos vietą ant Džoelės kelių. Tuo pat metu suskambo telefonas. Džo paėmė jį ir pamatė naują žinutė nuo Erikos.

„ Ateik prie skype, Mia nepakenčiama. Kalbėk su ja“

Džo šyptelėjo. Tikriausiai jau prasidėjo nesibaigiantys organizaciniai Valentino dienos darbai.
Atgal į viršų Go down
http://www.donatospasaulis.blogspot.com
Ra2g@
BIZOKU narys


Prisijungė : 2010-02-24
Location : Ignalina
Age : 20
Pranešimų skaičius : 522
Mėgstamiausias CB narys : Strify,Yu

RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Sk. 02 20 2011, 21:34

Labai sunku sugalvot ką parašyt, nes tu rašai laaaabi gerai xD
Žodžiu, tęsinio :D
Atgal į viršų Go down
http://www.facebook.com/Shinny.ninja
Donata*
BIZOKU narys


Prisijungė : 2010-06-19
Location : Ukmergė, Lithuania
Age : 21
Pranešimų skaičius : 633
Mėgstamiausias CB narys : Strify

RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Tr. 03 02 2011, 04:19

Ačiū, Shyyna ^^

5 skyrius

- Kami! – Sebas atskriejo prie jos gimnazijos koridoriumi, - kas naujo dėl šokių?
- Brangusis, - su ironija ištarė Kami ir stebėjo, kaip atsiveria šalimais esančio kabineto durys ir lėtai trinkteli į Sebo galvą, - nuo kada tau tai taip rūpi? Man susirinkimas, aš be to vėluoju.
- Ne ne ne, aš irgi einu, - Sebas nusekė paskui ją, kažką traukdamas iš kuprinės. Kami jį stebėjo viena akimi ir mąstė, iš kur pasaulis sukūrė tokią žmogystą. Ji nepažinojo įdomesnio ir tam tikra prasme keistesnio vaikino. Nepažinojo ir daugiau flirtuojančio, ėdančio nervus, susitelkusio tik į muziką ir plaukų dažymą bei rokerio stiliaus kūrimą asmens.
- Pažiūrėk, - Sebas ištraukė iš kuprinės ir padavė jai laikraštį, - čia vėl ji?
Kami su panieka nužvelgė merginą nuotraukoje. Apačioje – jos straipsnis. Žinoma, čia ta pati žurnalistė, rašytoja ar kas ji ten per viena iš priešingos mokyklos. Ta, kuri nuolat mirga laikraščiuose, slankioja su geriausia drauge po sostinę, domisi, atrodo, viskuo ir apskritai yra vaikštantis talentas, kitų nuomone. Kami taip nemanė.
- Aišku, kad čia ji, - ji numetė laikraštį Sebui po kojomis. Jis sustojo, pakėlė jį ir vėl nusekė paskui Kami.
- Tu mane erzini ar čia yra dar kažkas svarbesnio, kas vis užsimeni apie ją? – paklausė Kami, kai jiedu sustojo prie tarybos susirinkimo kabineto durų.
- Aš...em... žinoma, man tik reikia gero tūso čia, - nusiviepė jis pažįstama bjauria šypsena. Kami įėjo į kabinetą ir užtrenkė duris jam prieš nosį.

Ketvirtadienį po pamokų Džo, Mia, Erika, Aleksas ir dar keli jų bendraklasiai pasiliko po pamokų pradėti organizuoti Valentino dienos pasirodymo.
- Ką mes darysim? Šoksim? – paklausė Erika, rodos, iškart su nepasitenkinimu žvelgdama į šią idėją.
- Turim ką nors sugalvoti, - sumurmėjo Džo. Visi buvo susirinkę pagrindinėje salėje. Čia buvo šalta kaip šaldytuve. Džo sėdėjo ant kėdės, kiti slankiojo šalimais, visi bandė sugalvoti, ką ruošti Valentino dienai. Arba kaip greičiau išsmukti iš čia.
- Šokam ir viskas, - nutarė Mia. Iš esmės Džo jai pritarė. Erika žiūrėjo su neslepiamu sutrikimu, Aleksas krizeno su kažkuriuo iš vaikinų, kiti tylėjo.
- Šokam, - vieninga nutarė Džo su Mia.
- Jei bus geras šokis... – svarstė Erika, - gerai jau, šoksim. Tik viskas turi būti gerai paruošta.
- Porom ar ne porom? – paklausė Džo. Erika išvertė akis.
- Na jau ne.
- O man atrodo porom kaip tik tikrų Valentino dienai... – dėstė nuomonę Mią.
- O Dieve... – Aleksas jau vaidino, kad šoka pro langą. Erika palaikė jį. Džo su Mia beviltiškai susižvalgė.
- Kiek vaikinų šoktų?
- Nei vienas.
- Priversim, - Džo su Mia ryžtingai užtempė Aleksą ant scenos.
- Nešoksiu, beprotes jūs!
- Šoksi, - Džo nuėjo tempti kitų.

Tą patį vakarą Džo jau beveik nutirpusiu taku ėjo pas Nati. Praeidama pro Sebo namą, pakėlė akis į langus. Todėl nė nepastebėjo, kaip atsitrenkė į jį patį.
- Atsiprašau, - sumurmėjo ji, kai jiedu vos neišsiplojo ant ledo likučių, bet Sebas ją sugavo už rankos.
- Nieko tokio, - Sebas dar akimirką laikė jos ranką, paskui paleido ir pakėlė savo pamestą cigaretę.
- Ačiū, - Džo pasuko pro jį ir nuėjo toliau. Nervindamasi gniaužė palto rankovę. Metus stebėjo šį vaikiną iš toli, žinojo apie jo muziką, apie tai, kad jis vienas iš nedaugelio šiame miestelyje, kuris... turi kažką. Kuris kažkuo kitoks. O dabar jis tiesiog nukrenta š dangaus tiesiai priešais ją. Ji šyptelėjusi palietė vietą, kur jis ją laikė sugavęs, paskui išmetė iš galvos kvailas mintis ir paspartino žingsnį. Nati jos jau laukė.

- Na, tai kokios naujienos? – Džo užsikėlė kojas ant Nati sofos. Odinė sofa buvo šalta, laimė, Nati kambarį šildė didelis radiatorius prie pat jos lovos.
Nati atnešė du puodelius arbatos, vieną padavė Džoelei ir atsisėdo į fotelį priešais ją.
- Kol kas jokių. Norėjau pasikalbėti apie Eriką. Nemanai, kad ji paskutiniu metu tapo kažkokia... erzinanti?
- Tu čia dėl Alekso? Manai, ji susidėjo su... jais visais? – Džo gurkštelėjo arbatos. Apie Alekso gėrimus ji jau buvo girdėjusi, o Erika su Aleksu bendravo gana nemažai. O gal ir ne. Ji nelabai žinojo, ko Erika nori iš bendravimo ir apskritai iš aplinkinių, kuriuos laiko draugais, o kuriuos – priešais.
- Gali būti, - Nati pasitaisė megztinį, - o gal ir ne. Nebe atpažįstu jos.
- Turi kokių brilliant ideas? – Džo pažvelgė pro geriausios draugės kambario langą. Jau senokai sutemo. Jai reikėjo namo.
- Ne, bet manau, kad jai būtų laikas pasirinkti, - kiek skeptiškai atsiliepė Nati.
- Man reikia eiti. Aptarsim ryt gimnazijoj, gerai? – Džo padėjo arbatą ir pakilo, nuėjo pasiimt palto.
- Gerai. Beje, kaip reikalai su Valentino tuo pasirodymu?
- Geriau nė neklausk. Aleksas su Erika tiesiog kuria nepatenkintųjų viskuo frontą.
- Atlaikysi?
- Karo dar nepralaimėjau.

Ausinėse grojant Cinema Bizarre dainai Wasted, Džoelė ėjo namo. Gatvėse degė lempos, namų langai švietė ryškia geltona šviesa. Naktis buvo tamsi, bet Džo mintys, užuot buvusios logiškos ir racionalios, skraidė kažkur toli. Staiga, kažkur tarpe tarp dainų, ji išgirdo žingsnius sau už nugaros.
Atgal į viršų Go down
http://www.donatospasaulis.blogspot.com
Ra2g@
BIZOKU narys


Prisijungė : 2010-02-24
Location : Ignalina
Age : 20
Pranešimų skaičius : 522
Mėgstamiausias CB narys : Strify,Yu

RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Tr. 03 02 2011, 21:48

Manjakas vejasi ar kas?:D
Najs najs najs.

Tėsinykooous xD
Atgal į viršų Go down
http://www.facebook.com/Shinny.ninja
Donata*
BIZOKU narys


Prisijungė : 2010-06-19
Location : Ukmergė, Lithuania
Age : 21
Pranešimų skaičius : 633
Mėgstamiausias CB narys : Strify

RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Sk. 03 06 2011, 04:33

Ačiū, mano ištikima skaitytoja :*

6 skyrius

- Labas! – Aleksas staiga iššoko iš už kampo, Džo vos negavo širdies smūgio. Atsisukusi už nugaros nepamatė nieko, žingsniai nutilo. Sutrikusi ji atsigręžė į Aleksą.
- Maniakas, vos infarkto neįvarei, - Džo ėmė eiti toliau, Aleksas prisijungė prie jos, - Ką čia apskritai veiki?
- Ai, buvau pas draugą, - Aleksas prisidegė cigaretę, pasiūlė Džo. Ši papurtė galvą ir nusišypsojo. Žmonėms derėtų susiprasti, - O tu? Mačiau, kaip pirmai šnekėjai su tuo nenormaliu.
- Su kuo? – nesuprato Džo.
- Su tuo, kuris čia gyvena. Kažkoks gėjiškai dažytais plaukais, - apibūdino Aleksas.
- Bet tu.... Matei? Kaip galėjai matyti, juk atsitrenkiau į Sebą eidama pas Nati, o tu čia atsiradai tik dabar. Juk... apie jį kalbi, ar ne? – Džo nieko nebesusigaudė. Aleksas išpūtė dūmus link žibintų šviesų.
- Apie jį. Vaikščiojau čia su tuo savo draugu, tada ir mačiau. Nekalbėk su tokiais geriau, jis iš tos nevispročių gimnazijos. Dar užsikrėsi kuo, - toliau linksminosi Aleksas. Džo blausiai šyptelėjo, kaip ir iš kiekvieno jo pasityčiojimo, bet mintyse nekentė kitos gimnazijos niekinimo.
Aleksas toliau rūkė ir tyčiojosi iš jų „konkurentų“. Džo linksėjo galvą, vis atsigręždama, bet už jų niekas nėjo. Bet ji buvo tikra, kad dar prieš sutikdama Aleksą už nugaros girdėjo žingsnius.

Sebas stovėjo už namo ir žiūrėjo, kaip rašytoja nuėjo su tuo pasipūtėliu girtuokliu. Jis girdėjo nelabai pagarbius žodžius apie save bei savo gimnaziją, ir jo buvusi menka simpatija Džo išnyko kaip dūmas. Kelis kartus ją pastebėjęs, jis manė, kad ji kažkuo kitokia. O, pasirodo, tokia kaip visi. Bendrauja su tuo Aleksu, tyčiojasi iš kitų. O jis dar, kvailys, laukė čia, paskui sliūkino paskui ją, tikėdamas... pats nežinia ko. Gal bent kartą normaliai pasikalbėti, užuot vis susitikus ir kaip nepažįstamiems prasilenkiant. Sebas numetė rūkytą cigaretę į sniegą, nutrynė ją koja ir grįžo namo, nusivylęs netikromis viltimis.

Erikai buvo nuobodu. Ji parašė Aleksui, bet jis neatrašė. Parašė kelioms Alekso draugėms, savo klasiokėms, bet visi kažkodėl tylėjo. Ketvirtadienio vakaras atėjo ir jau beveik praėjo. Staiga Facebook puslapyje sužybsėjo nauja žinutė. Erika susidomėjusi atidarė.

Labas, tavo draugė ta Natalija? Nati ta prasme? Gal gali duok jos numerį?

Susinervinusi Erika išjungė Facebook‘ą. Ir vėl. Nati dėl modelio išvaizdos turėjo kalnus gerbėjų, nuolat kuris nors parašydavo Erikai ar kitoms, prašydamas Nati numerio. Erika negalėjo to pakęsti. Nenorėjo būti užgožiama. Bet tokia jautėsi, tokia ir buvo. Netrukus ji įsijungė filmą ir užsidėjo ausines, leisdama namiškiams miegoti. Rytoj jos laukė repeticija Valentino šokiams, bet kaip nors atsikels. Filmas tikrai daug įdomiau bei miegas.

Nati stovėjo ir žiūrėjo pro savo milžinišką, visą sieną apimantį langą. Degė lempos, sklaidė nakties tamsą, aplinkiniai daugiaaukščiai mirgėjo langų šviesomis, žemumoje esanti dauba atrodė kaip tamsus, naktyje pradingęs pasaulis. Ji mąstė apie kitus mokslo metus. Ji išvažiuos. Į užsienį, paliks čia viską, visus, na, ne tiek jau daug tų visų, bet vis tiek. Tai kažko pabaiga, kažko naujo pradžia. Ji visada būdavo drąsi. Ir dabar bandė tokia apsimesti. Bet viduje siaubingai bijojo.

- O tavo namai kartais ne kitoje pusėje? – nusijuokė Džo, kai jie su Aleksu sustojo prie jos namų.
- Aš pareisiu, - šyptelėjo Aleksas, - žiūrėk, rytoj repetuojam?
- Taip, - Džo atidarė vartus.
- Bet aš nenoriu šokti, - vėl ėmė zirsti Aleksas.
- Tai gal pasakysi, kas šoks vietoj tavęs?
- Em...
- Išmintinga, - Džo įėjo į kiemą ir uždarė vartus, - vis dar nesuprantu, kodėl ėjai iki manęs, kai tau bebuvo likę vos keli žingsniai iki namų?
- Pabuvau geras ir palydėjau tave, nepaliksi gi tokioje tamsoje, - ironiškai atsakė Aleksas.
- Nemanyk, kad pirmą kartą einu tamsoje, - nusijuokė Džo, -na gerai, aš eisiu. Iki ryt, - ji apsisuko ir pamojavusi nuėjo per kiemą. Netrukus atsirakino seno, dviaukščio namo duris ir įėjo į vidų. Aleksas, stovėdamas prie vartų, prisidegė naują cigaretę, ir netrukus pasuko eiti namo.

Penktadienio rytas šokėjams prasidėjo pergrūstu autobusu, ledine šokių sale, paskui karšta kava iš valgyklos, pora sumuštinių aštuoniems žmonėms ir darbu prie nešiojamo kompiuterio. Aleksas su Erika užsiėmė kompiuteriu, Džo su Mia ant scenos ėmė kurti pirmus judesius. Kiti šokėjai sėdėjo salėje ir stebėjo darbus.
- Man atrodo, kad pradžią turim, - Mia nulipo nuo scenos ir demonstratyviai užsitiesė ant kėdės, - tik aš kojų nebejaučiu.
- Nieko, atsigausi, - nusijuokė Džo. Ji nulipo žemyn ir sukvietė visus.
- Mums reikia sustatyti iš jūsų poras, - paaiškino ji.
- Ne ne ne... – Erika iškart pasuko prie durų. Džo nubėgo vytis jos, palikusi darbą Miai.
- Aš su tavim tikrai nešoksiu, - iškart pareiškė jai Aleksas.
- Pf, lyg aš su tavim norėčiau šokt, - Mia ėmėsi skirstyti kitus, - gal kažkas jau žino, su kuo nori šokti?
- Aš su bet kuo galiu, gal, nors nežinau, ir šiaip...
- Aš tai nenoriu porom...
- Aš tai...
Bernų burbėjimas Mią ėmė nervinti.
- Ne, žinoma, gal susivarom kaip visada ir viskas bus super!
- Aš su Džoele, mačiau, kad ji labai gerai šoka, - staiga pareiškė Andrius, mažas, nepastebimas, nuolat kaip nors susimaunantis jų klasiokas. Nuaidėjo juoko banga, šnabždėjimaisi.
Tuo metu į salę grįžo Džo, tempdama už rankos Eriką. Ši nenoriai ėjo iš paskos.
- Šoksiu tada, jei pastatysi mane su kuo nors normaliu, - burbėjo Erika Džoelei.
- Džo, tu šoktum su Andrium? – paklausė jos Mia. Andrius išsišiepė, visi vėl ėmė kikenti. Džo pasibaisėjusi nežinojo, ką atsakyti. Erika nulūžo iš juoko jai už nugaros.
- Am... bet... žinai... aš sau porą gal susirasiu vėliau, dabar geriau... geriau... sustatom kitus? – kreipėsi pagalbos į Mią Džoelė.
- Jėzau Marija. Kas geriausiai iš mūsų šoka? – Aleksas neapsikentęs ėmėsi vadovauti skirstymui.
- Džo, - nė nesusimąsčiusi atsakė Erika. Džo pažvelgė į ją.
- Ir Mia, - pridūrė ji. Aleksas užvertė akis, tuo aiškiai parodydamas, kad mano kitaip.
- Tada Džo stos į priekį su kuo nors, kas šoka irgi gan normaliai, kad bent pirma pora gerai atrodytų.
- Tai tu stok su ja, - pasiūlė Erika.
- O su kuo tu? – Džo atsisėdo prie Erikos, - Vis vien, spėju, tau įtiks tik Aleksas arba Marius gal dar, - šyptelėjo draugei Džo.
- Tada aš su Marium, gerai?
- Gal ir visai neblogai taip, - Džo mintyse įsivaizdavo sustatymą.
- Tai aš su tavim? – Aleksas nulipo prie jų ir atsistojo šalia Džo.
- Tada taip, tikriausiai. Mia, tu galėtum šokti su...
Po dešimties minučių poros jau stovėjo savo vietose. Turėdamos tik tris vaikinus, Džo, Erika ir Mia išsprendė problemą viduryje pastatydamos tris poras, kitus sustačiusios ne poromis kiek toliau, scenos gilumoje. Džo pačiame viduryje turės šokti su Aleksu, Erika atsistojo į dešini kampą su Marium, o Miai teko nusileisti ir šokti su nevėkšla Andriumi, nenuleidžiančio akių nuo Džo. Eidami namo, Džo, Erika ir Aleksas aptarinėjo smulkmenas. Netrukus buvo apsispręsta dėl muzikos ir šokio stiliaus. Tai buvo penktadienis, vasario ketvirta. Laikas tirpo, o jie sutarė, kad bent kartą pabandys, o ne pasiduos iš karto. Erika dar pridūrė, kad tai virsta kažkokiu High School Musical, bet Džo su Aleksu nutarė, kad jie nebus tokie lėkšti.

Kami stebėjo einančius Džo, Eriką ir Aleksą pro savo gimnazijos langą. Ji pasiliko gimnazijoje po pamokų net penktadienį, kad su keletu tarybos narių galėtų pasikalbėti su direktoriumi dėl Valentino dienos šokių organizavimo. Priešingos gimnazijos, jau daugybę metų kovojančios dėl geriausios Ukmergės gimnazijos vardo, atrodo, ir vėl susirėmė pilko gyvenimo fone.
Atgal į viršų Go down
http://www.donatospasaulis.blogspot.com
Ra2g@
BIZOKU narys


Prisijungė : 2010-02-24
Location : Ignalina
Age : 20
Pranešimų skaičius : 522
Mėgstamiausias CB narys : Strify,Yu

RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Sk. 03 06 2011, 05:45

ŪŪŪŪ pasaka prieš miegą ;D
laabai gerai rašai.
Ir, kadangi tavo gimtadienis artėja, ir tikriausiai iki pirmadienio tęsinio nesulauksiu, tai
SU ARTĖJANČIU : )))

O dabar labiau y temą. tas Sebas vistiek kaškaip dar sustiks su Džo, ane?:D
Nu, lauksiu tęsinio :D
Atgal į viršų Go down
http://www.facebook.com/Shinny.ninja
Donata*
BIZOKU narys


Prisijungė : 2010-06-19
Location : Ukmergė, Lithuania
Age : 21
Pranešimų skaičius : 633
Mėgstamiausias CB narys : Strify

RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Kv. 03 10 2011, 03:35

Shyyyna, labai ačiū už sveikinimą ir už tai, kad skaitai <3

7 skyrius

Šeštadienį Džo pabudo be jokios nuovokos ir suvokė, kad dar tik pusė aštuonių ryto, dangus apsiniaukęs ir bjauriai šalta. Namuose buvo tylu. Tėtis – darbe, mama mieste su drauge. Kaip ir dažniausiai. Džo užsitempė ant antklodės dar ir pledą ir pabandė vėl užmigti. Bet buvo taip šalta, kad po dešimties minučių ji ėmė visa drebėti. Susivyniojusi į pledą, išlipo iš lovos ir kilimu nutipeno iki šildytuvo. Drebančiais pirštais įjungė tą dievišką sutvėrimą į rozetę ir netrukus jis burgzdamas ėmė šildyti. Džo nuėjo išsivirti kavos.

Sebo galva buvo lyg pripilta švino. Tik tada, kai visai nebejautė galūnių, suvokė sėdintis pusnyje jau geras dešimt minučių. Kodėl būtent tada, kai girtas slenki iš vakarėlio, turi pataikyti į, rodos, vienintelę dar likusią mieste sniego pusnį? Jis susinervinęs atsistojo, įsikibo vielinės pastato tvoros, kad žemė nesiūbuotų, ir šiaip ne taip pasiekė namus. Įėjęs į butą, su batais ir striuke krito į lovą.

Nati stovėjo Kauno oro uoste ir žiūrėjo, kaip visai netoli lėtai nusileidžia lėktuvas. Ji dar kartą nužvelgė savo tikrai nekuklų bagažą ir pasitaisė skarelę ant kaklo. Ji tikėjosi, kad Erika ir Džo supras. Ji nebegali laukti. Jai reikia išvykti dabar pat. Bent trumpam, kad nustotų taip bijoti ir apsiprastų. Gal paskui dar sugrįš pabaigti mokslo metų čia. O gal ir nebe. Ją pašaukė mama, ir Nati apsisukusi nuėjo. Kol jos draugės dar miega (nors, žinoma, Džo jau pabudusi, pagalvojo Nati), ji tyliai išskris iš Lietuvos ir... galbūt pirmoji padarys tai, apie ką jie visi svajoja. Imsis įgyvendinti savo svajones. Ištrūks.

Džo stovėjo prie lango, susisupusi į šiltą ilgą megztinį ir gėrė kavą, stebėdama tuščią gatvę. Ji gyveno prie miško, todėl vieta buvo dar tuštesnė – pats miesto galas, netoli autostrados. Ir nors svajojo apie plačias didmiesčio gatves, savaitgaliai čia būdavo tokie tylūs ir ramūs.
Netikėtai suskambo telefonas. Manydama, kad tai mama, ji nė nesusimąsčiusi atsiliepė.
- Alio?
- Labas rytas.
Aleksas?
- Kodėl man skambini šeštadienį aštuntą ryto, iš kur turi mano telefoną ir ko reikia?
- Gal gali duris atidaryt?
- Ką?
- Duris.
- Tik nesakyk, kad...
- Taip, aš prie tavo durų.
- Tu...
Džo sviedė telefoną ant lovos ir puolė ieškoti normalių rūbų. Laiko daug nebuvo, tad įsileido Aleksą tik įšokusi į juodas laisvas kelnes ir perbraukusi plaukus šepečiu. Ir baisiai perpykusi.
- Ką čia darai? O... – ji staiga pamatė jo paakyje mėlynę.
- Įleisi ar leisi jiems mane pasivyti? – Aleksas buvo uždusęs, lyg būtų ką tik bėgęs maratoną.
- Kam pasivyti? – Aleksas pralindo pro ją į vidų ir uždarė duris. Džo vis dar klausimai žiūrėjo į jį.
- Jiems, - jis parodė į gatve slenkančią kažkokią gaują toli gražu ne mielai atrodančių tipų.
- Gal turi noro paaiškinti viską nuo pradžių?
- Gal turi karštos kavos ir kompresą mėlynei?

Džo padavė Aleksui į rankšluostį suvyniotus ledukus ir išvirė kavos. Pasodinusi jį ant sofos, pati atsisėdo šalia ir atsargiai pridėjo ledą prie mėlynės.
- Tai kokį velnią čia darai? – paklausė Džo.
- Buvai vienam vakarėlį, o šitie prie manęs prikibo. Kai išėjau paryčiui, nusekė paskui.
- Spėju, šventei kažkur čia.
- Nepyk, kad nepakviečiau, - ironiškai išsišiepė jis. Džo stipriau prispaudė ledą.
- Manęs ten vis tiek nebūtų, - ji apžiūrėjo mėlynę, - tai vis tik jie tave pavijo.
- Trumpam, kol vėl nepabėgau. Tavo namas pasitaikė pirmas, - pasiteisino Aleksas.
- Gerai, manau, jie jau bus praėję mano namus. Gal turi nori eiti? – Džo atitraukė ledą nuo mėlynės.
- Siaube, negi jau išvarysi? O gal lauki ko nors? – vėl išsiviepė Aleksas. Kai Džo tik piktai dėbtelėjo į jį, jis priėjo prie lango. Staiga kitoje gatvės pusėje pastebėjo tuos pačius tipus.
- Pažadu, būsiu geras, tik neišmesk manęs jiems, - jis maldaujamai pažvelgė į Džoelę.

Erika nuobodžiavo. Mama vėl tvarkė namus, brolis erzino. Ją pažadino dulkių siurblio burzgimas, kuris nenutilo jau valandą. Pakako kelių minučių nutarti, kad laikas dingti iš namų. Iš pradžių ji parašė Aleksui. Atsakymo nesulaukė. Susinervinusi čiupo striukę, kepurę ir mestelėjo mamai, kad išeina pas Džo.

Kai Džo atidarė duris dar ir Erikai, vos susivaldė nepaėmusi jos ir Alekso ir neišmetusi abiejų pro balkoną.
- Ką tu čia veiki?
- Namai užkniso.
- Ar čia kaba iškaba Viešbutis? – susinervinusi paklausė Džo.
- Tau ne ta nuotaika... – sumurmėjo Erika. Staiga už Džo nugaros pasirodė Aleksas.
- O, labas, Eri, užeik!
Džo atsisuko į jį ir pažvelgė žvilgsniu, galinčiu nužudyti vietoje. Erika spoksojo nieko nesuprasdama.
Staiga suskambo Džo telefonas. Ji gavo žinutę iš Nati.

„Mano lėktuvas ką tik pakilo. Atsiprašau, kad neatsisveikinau. Gal dar pasimatysim. Iki, pasiilgsiu. Nati.“

Džo pajuto, kaip žemė susvyruoja po kojomis.
Atgal į viršų Go down
http://www.donatospasaulis.blogspot.com
Ra2g@
BIZOKU narys


Prisijungė : 2010-02-24
Location : Ignalina
Age : 20
Pranešimų skaičius : 522
Mėgstamiausias CB narys : Strify,Yu

RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Št. 03 12 2011, 17:39

Nu bet pas mane tiesiog talentas pražiopsot tęsinius :DDD

Oh, net neatsisveikino. kokia negera.
Negerai daužyt Aleksą. negerai.
tęsinio ;D
Atgal į viršų Go down
http://www.facebook.com/Shinny.ninja
Yumina.
BIZOKU narys


Prisijungė : 2009-09-02
Location : Vilnius, Lithuania
Pranešimų skaičius : 1344

RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Št. 03 12 2011, 20:51

Jaučiu pareigą paaiškinti, kodėl Imperfection pakomentuoju taip retai. Bet aš tiesiog neapkenčiu jausmo, kai perskaitai dalį, o po ja - tuščia! O jei gale palikta intriga, esu pasiryžusi tuojau pat nusišauti su durų rankena ar mažų mažiausiai pyktelėjus neparašyti komentaro, net jei ir žinau, kokie jie svarbūs.
Šįkart turėjau progą perskaityti gana nemažai dalių ir likau patenkinta. Man patinka žinoti, kad Tavo kūrinys remtas realiais faktais, o ne kažkas tolimo ir neištirto, kaip kad būna su tais darbais, kurie per daug atitrūkę nuo realybės. Viskas čia taip gyvenimiška, kad skaitydama be vargo įsivaizduoju ne tik tai, ką aprašai, bet ir kiekvieną smulkmeną, kurios tarp eilučių nėra. Todėl noriu pagirti, rašai tikrai gerai.
Geriausia, kad jaučiu, jog kūrinys tuoj pasieks kulminaciją ir prasidės didysis veiksmas. Nekantrauju, Donata! Tęsk ir nekankink.
Atgal į viršų Go down
http://photoslikecocaine.blogspot.com/
Donata*
BIZOKU narys


Prisijungė : 2010-06-19
Location : Ukmergė, Lithuania
Age : 21
Pranešimų skaičius : 633
Mėgstamiausias CB narys : Strify

RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Sk. 03 13 2011, 04:44

Gytaute, Rasa, ačiū <3

8 skyrius

Sebas vis dar miegojo, kai suskambo durų skambutis. Jis pašoko ant kojų. Tėvų ryškiai nėra namie, nes skambutis skamba pakankamai ilgai. Sebas pasitrynė akis ir nuvinguriavo link durų, kartą vos nepataikydamas galva į durų staktą. Atsidaręs pamatė Kamila ir vos nenugriuvo.
- Tu? Ką? Čia? A? – šiaip ne taip ištarė jis, sunkiai valdydamas liežuvį ir mintis. Mažiau gerti, mažiau gerti, mažiau gerti...
- Tu eini su manim. Greičiau, - ji paėmė Sebo striukę, kuri voliojosi ant grindų, ir batus. Sebas sutrikęs išsekė paskui ją į laiptinę.
- Kas? Kodėl? Kaip? – Kamila numetė jam batus, Sebas audamasis pabandė pradėti normaliai kalbėti. Nelabai pavyko.
- Kur tavo grupė? – Kami metė jam striukę.
- Grupė?
- Ta, kurioje grojai paskutiniu metu.
- Tos grupės jau šimtą metų nebėra, - Sebas šiaip ne taip apsivilko striukę.
- Tada turėsi suburti naują. Darbas prasideda po dešimties minučių.
- Ar tu durna?
- Bent ne tokia girta, kaip tu. Oi, atsargiai, laiptai...
Sebas paskutinę akimirką spėjo įsitverti turėklo.

Džo juto, kaip žemė slysta iš po kojų. Ji nevalingai žengtelėjo atgal ir atsitrenkė į Aleksą.
- Ei, kas tau? – Aleksas pažvelgė į ją kiek išsigandęs.
- Kas nutiko, Džo? – Erika pabandė paimti jai iš rankų telefoną. Džo staiga atsigavo ir įmetė telefoną į megztinio kišenę.
- Nieko. Dinkit abu, - ji išstūmė Eriką pro duris.
- Ei, palauk, kas čia per... – Aleksas dar nespėjo nieko suvokti, kai Džo išgrūdo pro duris ir jį.
- Mane vėl primuš! – dar suriko jis.
- Erika tave apgins! – atsiliepė Džo, uždarydama duris ir bėgdama laiptais į antrą aukštą, kur buvo jos kambarys. Krito ant lovos ir pagaliau leido ilgai besikaupusioms ašaroms išsilieti.

Likęs šeštadienio vakaras ir sekmadienis praėjo gan tyliai. Kamila užsidarė namuose planuoji Valentino dienos renginio. Leidimą jam garuotas vienintelis dalykas – Sebo grupės pasirodymas. Jam reikėjo skubiai surinkti grupę iš išsibarsčiusių narių. Jis visą savaitgalį praleido dirbdamas sename sandėlyje, kur seniau jie repetuodavo, bet niekam nesakė, ką jam jau pavyko padaryti. Aleksas su Erika gan sutrikę grįžo kiekvienas į savo namus. Erika pabandė parašyti Džo, o Aleksas susirado Mią ir kitus dar vienam smagiam vakarėliui. Bet negalėjo atsipalaiduoti ir linksmintis. Vis prisimindavo išsigandusį Džo veidą. Norėjo jai parašyti. Bet nebuvo kaip. Tiesiog... jie nebuvo tokie jau geri draugai. Sekmadienis nei vienam nebuvo mielas. Bet niekas to neišgyveno taip, kaip Džoelė.
Ji pratūnojo namie, beveik visą laiką miegojo. Nieko nevalgė, išgėrė tik puodelį kavos sekmadienio popietė, kai pagaliau atsikėlė, nes reikėjo pasiruošti pamokas pirmadieniui. Jautėsi kaip gyvas lavonas. Sekmadienio vakarą tėvai vėl pykosi. Tėtis išvažiavo pas naują draugę, mama verkė. Džo, nekęsdama to silpnumo, užsidarė virtuvėje, atsisėdo prie lango su istorijos vadovėliu, bet mintys per keletą sekundžių išskrido kažkur toli. Ji neatsiliepė į Erikos skambučius ir neatrašė į žinutes. Ji nieko neatrašė ir Nati.

- Labas, Džo, - Sebas įlipo į autobusą ir, vos ją pastebėjęs, priėjo, šyptelėjo, kaip kiekvieną rytą, - kas tau aną kartą ten nutiko?
- Labas. Nieko, viskas gerai, - Džo atrodė labiau išbalusi nei bet kada anksčiau. Ji niūriai žiūrėjo pro autobuso langą. Kažkur autobuso gale sėdintis Sebas stebėjo ją ir Aleksą. Matė, kad ji dar prieš Aleksui įlipant buvo liūdna. Sebas pagarsino muziką, kad negirdėtų aplink sėdinčių kvailių plepalų, ir pro tarpą tarp žmonių toliau stebėjo Džoelę. Ji nieko nepastebėjo, į galą niekada nežiūrėdavo.
- Ei, labas, - Erika prastumdė žmones ir atėjo iki jų, - kas tau tada...
- Nieko, - nukirto Džo. Erika pažvelgė į Aleksą, šis truktelėjo pečiais.
- Oi, žinokit, jeigu reikės šiandien šokti, mirsiu, - atsiduso jis.
- Kodėl gi? – Erika vos neišgriuvo autobusui pajudėjus.
- Negalėsiu net pažiūrėti, kaip Mia kraipysis prieš visus, - atsakė Aleksas su ironija. Tikėjosi, kad Džo, kaip visad, bent šyptelės. Ji nė neatsisuko.
- Šiandien repetuosim, - nukirto paprasčiausiai. Aleksas rimtai sunerimo dėl jos.
- O kur Nati? – paklausė Erika. Džo nuleido akis.
- Nebus jos šiandien, - pasakė ji kažkaip tyliau.
- O kur jau ta pasidėjo? – nusijuokė Aleksas.
- Pasakys auklėtoja, - sumurmėjo Džo. Visą likusį kelią ji tylėjo.

Sebas ėjo kita gatvės puse ir akimis sekė Aleksą, Džo ir Eriką. Matė, kaip Alekas vis laido pastabas, iš kurių Erika juokiasi, bet Džo, priešingai nei seniau, nė nešyptelėjo. Sebas pastebėjo, kad kažkas pasikeitė, bet džiaugėsi, kad, rodos, jos ir Alekso bendravimas atšalo.

Repeticija po pamokų buvo gan katastrofiška. Auklėtojos šiandien nebuvo, ir niekas jiems nepasakė apie Nati išvykimą. Džo irgi tylėjo. Marius ėmė bartis su Erika, Andrius pristojo prie Džo, Mia ėdėsi su Aleksu. Džo bandė ignoruoti įkyruolį Andrių, bet šis sekiojo jai iš paskos ir laidė pastabas, kad turėtų šokti su ja. Galų gale, kai Mia susinervinusi nuėjo nusipirkti ko nors užkąsti, Aleksas pastebėjo Andrių. Priėjęs paklausė Džo, ar ji nenori parepetuoti kelių judesių. Mestelėjo kažkokią kandžią pastabą apie Andrių. Pirmą kartą tą dieną jis Džoelės veide pastebėjo šypseną ir palengvėjimą.

- Ir viens, ir du, ir trys...!
- Ir krentam! – užklykė Aleksas su Marium iš salės galo. Andrius su Mia plojosi ant grindų kojoms susipynus. Nors Džo su Erika bandė išlikti profesionaliomis, bet neišlaikė nesusijuokusios.
- Gal gali man dar kartą parodyti, Džo? – Andrius atsistojo ir įsistebeilijo į ją.
- Viena negaliu, - Džo dėbtelėjo į jį.
- Tai stok su manim, man bus lengviau išmokti, - Andrius, žemesnis už pačią Džo, jau buvo pasiryžęs mokytis šokio žingsnius su ja.
- Tuoj mes tau, kerėpla, parodysim, - Aleksas užlipo ant scenos ir nusivedė Džo į vidurį, kad dar kartą parodytų žingsnius poroje.
- Norėčiau šokt su tavim, - papūtė lūpa Mia, kai Aleksas su Džo sušoko jiems niekaip nepavykstantį žingsnelį.
- Galim susikeisti! – iškart pritarė jai Andrius. Erika nebe susilaikė ir garsiai nusijuokė iš jo beviltiškų pastangų.
- Ne, tu šoki su Mia, - nukirto Aleksas.
- Gerai, bandom dar kartą. Visi, - Džo vėl įjungė muziką.

Po repeticijos Erika, Aleksas ir Džo nuėjo laukti autobuso. Jiems reikėjo šalti stotelėje gerą pusvalandį. Džo staiga apsisprendė.
- Gal norit kavos?
- Kavos? – nustebo Aleksas.
- Čia prie pat parduoda kavą išsinešimui, vienintelę Ukmergėje. Norit? – Džo nužvelgė jų abiejų veidus.
Netrukus jie jau mokėjo už skanią cappuccino, o Džo nutarė papasakoti viską apie Nati išvykimą.
Atgal į viršų Go down
http://www.donatospasaulis.blogspot.com
Ra2g@
BIZOKU narys


Prisijungė : 2010-02-24
Location : Ignalina
Age : 20
Pranešimų skaičius : 522
Mėgstamiausias CB narys : Strify,Yu

RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Pir. 03 14 2011, 04:07

Kreipeisi į mane... vardu? wau :DD
Truputį lengvai šokiruota :DD

Žodžiu, viskas kaip visada tobula, labanakt, tęsinio . ^^
Atgal į viršų Go down
http://www.facebook.com/Shinny.ninja
Donata*
BIZOKU narys


Prisijungė : 2010-06-19
Location : Ukmergė, Lithuania
Age : 21
Pranešimų skaičius : 633
Mėgstamiausias CB narys : Strify

RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Pen. 03 18 2011, 20:33

Gyte, kaip man patinka, kai aš tave nustebinu :DD
Ir ačiū ^^

9 skyrius

- Jinai ką padarė?! – Aleksas atrodė lyg gavęs su kažkuo sunkiu per galvą. Erika atsiduso.
- Tai žinoma, kodėl gi jai neišvažiuoti. Juk taip lengva – pinigų yra, kiti žmones nerūpi... Niekas jai nerūpi.
Džo kažkodėl prisiminė Skillet dainą Hero. I need a hero who save my life...
- Palaukit, taip, žinau, kad jinai pasielgė bjauriai. Bet juk žinojom, - ji atsisuko į Eriką, - kad anksčiau ar vėliau Nati vis tiek išvažiuos.
- Žinojot? – nustebo Aleksas. Kava staiga pasidarė visai nebeskani.
- Taip, tik Nati prašė niekam nesakyti, - paaiškino jam Džo.
- Džo, tu jai nerūpi. Niekas jai nerūpi. Nustok ginti ją ir pagaliau suprask, kad šį kart Nati aiškiai parodė, ką apie mus mano. Mes net atsisveikinti su ja neverti, ir tu taip pat, - Erika atsistojo, - Aš einu, tuoj atvažiuos autobusas. Eini? – ji atsigręžė į Aleksą.
- Einu, - jis lėtai atsistojo, - o tu?
- Aš pareisiu pėsčiomis, - Džo nusisuko nuo jų ir tvirčiau suspaudė savo kavos puodelį.

Tą vakarą lijo. Džo sėdėjo namie ir, žiūrėdama pro langą į pilantį lietų, gėrė arbatą. Išgirdo pypsint kompiuterį. Pasidėjo savo nešiojamąjį ant lovos, atsidarė ir pamatė naują Alekso žinutę. Jis klausė, ar Džo planuoja viską, ką žino apie Nati, papasakoti rytoj visai klasei. Džo padėjo puodelį ir atrašė, kad tai turi padaryti auklėtoja, nes ji jau taip pat turėjo būti informuota. Daug nekalbėjęs, Aleksas pasitenkino tokiu atsakymu ir atsijungė. Džo uždarė nešiojamąjį kompiuterį ir toliau žiūrėjo į lietų. Ji beprotiškai ilgėjosi Nati.

- Labas, - Erika priėjo prie Džo, joms išlipus iš autobuso, - sakysi ką nors klasiokams apie Nati?
- Ne, pasakys auklėtoja, - Džo pasitaisė rankinę, - ar tu jos bent kiek pasiilgsti?
Erika apsidairė. Alekso niekur nesimatė.
- Taip. Nors ji niekada per daug gerai su manim nesutarė. Visada daugiau bendravo su tavim, be to, kada čia spėsi pasiilgti, kai tik vakar sužinojau naujieną, kad jos jau nėra čia.
- Nesuprantu, kodėl neatsisveikino, kodėl nesakė, kad išskris taip greitai, - Džoele irgi apsidairė, - o kur Aleksas?
- Nežinau, nemačiau jo autobuse, - atsakė Erika. Jos jau buvo beveik prie gimnazijos.
- Ar šiandien repetuosim? – paklausė Džo, joms sukant į gimnazijos kiemą.
- Jeigu kas nors norės... Žinai, viskas atrodo taip suknista, kad nesinori nei šokti, nei ruoštis tai kvailai Valentino dienos diskotekai. Šiandien jau vasario aštunta. Kitą pirmadienį pasirodom, - Erika atrodė taip, lyg norėtų nukelti Valentino dieną į kitus metus.
- Kadangi laiko tiek mažai, turėsim repetuoti, - Džo įėjo į vidų ir pasuko prie savo spintelės. Erika sustojo prie savosios.
- O jeigu nebus Alekso? – dar šūktelėjo ji Džoelei.
- Tada iškart pažiūrėk, ar turi jo numerį. Turėsim išsiaiškinti, ar jis serga, nes jai taip, man reikės kito šokėjo.

I hate feeling like this, I'm so tired of trying to fight this, I'm asleep and all I dream of is waking to you...
- Sebastianai, gal pasakytum teisingą atsakymą?
Sebas pabudo. Pasijuto lyg būtų sapnavęs kažką gražaus, bet dabar tai pakeitė jo mokytojo veidas. Skillet muzika ausinėse paslaptingai greitai nutilo.
- Em, aš... Taip, žinoma. Tai... – Sebas mėgino kažką perskaityti netoli sėdinčiosios Kami sąsiuvinyje, bet ji akivaizdžiai ignoravo jo pagalbos šauksmą.
- Suprantu. Pasilik po pamokos, prašau, - mokytojas grįžo į klasės priekį. Sebas atsiduso ir atsilošė ant kėdės.
- Tu negali likti po pamokos, - sušnypštė jam Kami.
- Žinai, trūko tik to, kad pradėtum man aiškint ką galiu, o ko ne, - Sebas nepakėlė galvos.
- Kartais ne tavo grupė per šią pertrauką repetuos? – priminė Kami. Sebas pašoko.
- Velnias! Mokytojau, atsiprašau, bet man po pamokos repeticija, gal galėčiau užeiti per kitą pertrauką?
- Deja, bet ne, Sebastianai.
Sebas su trenksmu susmuko ant kėdės. Už ką, po galais, taip nesiseka?

Kai Erika paskambino Aleksui, jis kaip tik perjunginėjo televizijos kanalus.
- Alio?
- Kur tu, asile?
- Namie.
- Namie?!
- Čia turėjo būti Wtf?! – nusijuokė Aleksas.
- Negali būti namie, kai mes repetuojam.
- Aišku, galiu. Sergu, bet pirmadienį, kai reikės pasirodyt, būsiu, - paaiškino Aleksas.
- Nori pasakyt, nerepetavęs? – pasišaipė Erika, - Turėsim surasti Džo kitą partnerį.
- Ką? Palauk, su kuo tu nori, kad ji šoktų? Juk nėra kam, tada mes visai susimausim!
- Neturim iš ko rinktis, jau geriau prastai šokantis negu visai nerepetavęs partneris. Iki, man reikia eiti, - Erika išjungė telefoną ir nuėjo ieškoti Džoelės. Aleksas susinervinęs svarstė, ar jų klasė tikrai bus pati blogiausia, ar dar yra vilties būti prieš paskutiniais.

Repeticija prasidėjo chaotiškai, kaip ir visada. Mia, Andrius, Džoelė, Erika ir Marius iš pat pradžių susėdo pasitarti, ką reikia daryti dėl Alekso.
- Man atrodo, mes nerasim, kas sutiks ir sugebės šokti, - skeptiškai buvo nusiteikusi Mia.
- Šiaip Aleksas jau yra repetavęs, man atrodo, sušoks pirmadienį viską gerai. Juk šokį jau turim, o dabar tik tvarkom ir dar ir dar repetuojam, - nusižiovavo Marius.
- Aš irgi taip manau, - linktelėjo Džo. Erika svarstė.
- O jeigu tu paprašytum ko nors iš senų tavo pažįstamų šokėjų? – staiga pasiūlė ji. Džo net išsižiojo.
- Čia iš tiesų gera idėja, jei tik kas sutiktų padėti mūsų klasei, - jos akyse vėl pagaliau pasimatė šioks toks užsidegimas.
- Senųjų šokėjų? – nesuprato nieko Andrius.
- Džoelė penkis metus lankė šokius, ir šioje gimnazijoje mokosi nemažai jos pažįstamų vaikinų, kurie seniau šoko su ja viename kolektyve. Gal kuris nors iš jų galėtų pašokti su ja ir taip mūsų pasirodymas būtų daug geresnis, - paaiškino Erika.
- Taip, man patinka tavo idėja, - nusišypsojo Mia.
Atgal į viršų Go down
http://www.donatospasaulis.blogspot.com
Ra2g@
BIZOKU narys


Prisijungė : 2010-02-24
Location : Ignalina
Age : 20
Pranešimų skaičius : 522
Mėgstamiausias CB narys : Strify,Yu

RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Pir. 03 21 2011, 02:01

Yooo :D
šita dalis būvo supahh :D
nu kaip ir kitos :D
Nu tai tęsinio :D
Atgal į viršų Go down
http://www.facebook.com/Shinny.ninja
Donata*
BIZOKU narys


Prisijungė : 2010-06-19
Location : Ukmergė, Lithuania
Age : 21
Pranešimų skaičius : 633
Mėgstamiausias CB narys : Strify

RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Pen. 03 25 2011, 02:19

Ačiū ačiū ačiū <3

10 skyrius

- Garso, žmonės! – sušuko Kami. Būgnininkas sviedė lazdeles į grindis.
- Jeigu tu jos nenutildysi, aš išeisiu, - pasakė jis ir pasitaisė šukuoseną. Sebas padėjo savo gitarą ant grindų ir nuėjo iki salės galo, kur sėdėjo ir jų repeticiją stebėjo Kami.
- Gal galėtum neišbaidyti mano per kelias valandas surinktos grupės? – piktai pasakė jis, atsiremdamas į kėdę.
- Gal galėtumėt pagaliau pradėti groti? – Kami persimetė krepšį per petį, - Turiu pamatyti, ko tai verta.
- Kaip tai? – susiraukė Sebas.
- Jeigu grojat prastai, nebus šokių, ir aš prisiėmiau atsakomybę tai įvertinti ir pranešti direktoriui. Dirbu kaip beprotė dėl tų Valentino dienos šokių, ir vien tam...
- Kad galėtum su manim pašokti, žinau, - išsišiepė Sebas. Kami paspyrė kėdę ir Sebas plojosi ant grindų.
- Tam, kad parodyčiau, jog mūsų gimnazija nenusileidžia tam išpuikėlių prieglobsčiui.
- Ir parašytum apie tai, kol to nepadarė ta rašytoja, - nusišypsojo Sebas jai nuo grindų.
- Tai nesvarbu. Ji rašo apie savo gimnazijos renginius, aš – apie savo.
- Be to, ji dar dalyvauja miesto renginiuose, visus juos aprašo, jos straipsnių pilni laikraščiai ir ji dar kuria, - vardijo Sebas. Kami ištiesė jam ranką.
- Stokis ir pradėkit pagaliau groti, - suburbėjo ji.
- Nesijaudink, mieloji, mes dar parodysim visiem, ko verta mūsų gimnazija. O tu aplenksi tą įžymiąją rašytoją, - pabandė ją paguosti Sebas ir nuėjo prie kitų vaikinų, jau pasiruošusių pradėti.
- Ką grosit? – dar šūktelėjo jiems Kami.
- Šį tą iš Skillet repertuaro, - nusišypsojo Sebas, - Nebijok, stogas tikrai kilnosis.

- Madonna, - nusišypsojo Džo.
Repeticija prasidėjo.
- Lady GaGa, - atkirto Erika.
- Em, per daug Glee...? – nutęsė Aleksas. Jis sugebėjo išsiprašyti tėvų išleisti jį vis dar su temperatūra į repeticiją, kad nebūtų pakeistas kokiu kitu mulkiu. Abi merginos įbedė į jį akis. Aleksas pasislėpė už Mariaus. Mią tuo metu bandė išmokyti Andrių bent vieno žingsnelio.
- Madonna ir Justinas. 4 minutes. Man atrodo, bent parepetuoti pagal ją privalom, - Džo atsisėdo ant scenos laiptų.
- Ne, Bad Romance šimtu procentų geriau, - Erika atsisėdo šalia jos, - GaGa žino visi.
- Madonną irgi, - atkirto Džoelė.
- Tik mokytojai ir tokie klasikos gerbėjai kaip tu, - Erika nusišypsojo, - Turim balsuoti, pagal kurią dainą repetuosim.
- O jeigu iš pradžių pagal Madonną, paskui pagal GaGą? – tyliai pasiūlė Aleksas.
Kelias minutes tvyrojo grėsminga tyla.
- Sutarta. Man visai patinka GaGa, - ištiesė ranką Džo.
- O aš galiu klausyti Madonnos, - sumušė su ja rankomis Erika.
- Tada pradedam, - atsistojo Džo.

Įpusėjus Bad Romance ir kaip tik bandant sunkų triuką su porų apsikeitimais, salės durys tyliai atsidarė. Aronas įėjo į salę ir sustojo pasižiūrėti pasirodymo. Pamatė, kad Džo nemažai pasikeitė nuo šokių laikų. Jis nuėjo link scenos. Kiek nerangus vaikinas niekaip nesugebėjo taisyklingai padėti Džo atlikti sukinį ir peršokimą. Aronas padėjo savo krepšį ant kėdės salėje, lengvai užlipo į sceną, ir visų nustebimui, stumtelėjo vaikiną į šalį, sugavo Džo, apsuko ją ir jų jau gal valandą repetuojamą judesį atliko taip, lyg tai tebūtų paprasčiausias suplojimas rankomis. Aleksas, nustumtas į šoną, spoksojo į jį kaip į iš dangaus nukritusį meteorą.
- Aronai, labas, - Džoelė sustojo ir nuėjo sustabdyti muzikos. Kitiems šnabždantis, Aronas nusekė paskui ją.
- Kai kas man pasakė, kad ieškojai ko nors, kas galėtų šokti su jumis, - pranešė jis. Džo kilstelėjo antakį.
- Nori pasakyti, kad šoksi? – paklausė ji nepatikliai.
- Ko daugiau galėjau čia ateiti? Ne tu viena pasiilgai šokių, - nusišypsojo Aronas, - o kas šitie mažiausiai šokiams tinkami mano kada nors sutikti žmonės? – jis linktelėjo į už jų nugarų stovinčius Džo klasiokus.
- Supažindinsiu, - pasiūlė Džo, ir nuėjo prie kitų, - Žmones, čia Aronas. Jis seniau lankė šokius kartu su manimi.
- Tu šokai su juo? – nužvelgė Aroną Andrius.
- Ne, jis turėjo kitą partnerę, - užvertė akis Džoelė, - taigi, jis padės mums su šiuo pasirodymu.
- O su kuo jis šoks? Visos poros jau sustatytos, - priminė Aleksas. Erika priėjo prie Džo.
- Tu man nesakei, kad radai, kuo pakeisti Aleksą. Jis čia atėjo sergantis, negalim dabar jo tiesiog išgrūsti lauk, - pasakė ji tyliai.
- Aš galiu išgrūsti Aroną, - pasiūlė Džo. Erika kelias akimirkas pavedžiojo akimis nuo vieno vaikino prie kito.
- Tenka pripažinti, kad pasirodymui daug labiau tinka Aronas, - galų gale pasakė ji.
- Em, damos, atleiskit, kad pertrauksiu, bet nejau tai, - Aronas parodė į Andrių, - gali šokti?
- Gerai, jūs abu – čia, kiti lauk iš salės penkioms minutėms, - sukomandavo Erika. Aleksas su Aronu liko stovėti.
- Aleksai, mes turim tave pakeisti Aronu, - tiesiai šviesiai pasakė Erika. Aleksas nenustebo.
- Marius sakė, kad jis nebenori šokti, - netikėtai atsakė jis.
- Ką? Juk taip negalima, kaip mes ką nors paruošim, jeigu vis kažką keičiam! – sušuko Džo.
- Na, tu pirma pradėjai, - atkirto Aleksas. Džo susirūpinusi pažvelgė į jį. Labai norėjo tiesiog atsiprašyti ir palikti viską, kaip buvę, - bet aš galiu šokti su Erika vietoj jo, - pasiūlė Aleksas.
- Saulele... – pradėjo Aronas, kreipdamasis į Aleksą.
- Paklausyk, Mėnuliuk, tikiu, kad tau čia tiesiog dar vienas būdas pasirodyti, bet mes turim stovėti už visą savo klasę, o laiko liko nebe daug, - pertarė jį Aleksas.
- Aš galėčiau tiesiog pašokti su Džo ir viskas būtų tobula, - pasiūlė Aronas.
- O, man patinka, - Erika apsidžiaugė radusi būdą palikti visą darbą kitiems.
- Ne, - nukirto Džo, - Aleksas tiesus. Jei šoksim, šoksim visi.

- Taigi, - Erika stovėjo prieš visus vėl atgal sukviestus šokėjus, - įvyko šiokių tokių pakeitimo. Džoelė nuo šiol šoks su Aronu, aš – su Aleksu, Marius, jau matau, dingo, žinom, kad jis negalės šokti, o Andrius šoks su Mia, kaip ir seniau. Viskas, einam repetuoti, - linktelėjo Erika Džoelei.
Aronas priėjo prie Džo ir kažką jai tyliai pasakė.
- Manai, taip būtų geriau? – Džo pasilenkė prie kompiuterio, kad rastų muziką.
- Žinoma, turim parodyti, kas yra tikri šokiai, - Aronas pažvelgė į ekraną, - man atrodo, šita tiktų, - jis parodė į dainą.
- Gerai, - linktelėjo Džo. Ir įjungė muziką.
Atgal į viršų Go down
http://www.donatospasaulis.blogspot.com
Ra2g@
BIZOKU narys


Prisijungė : 2010-02-24
Location : Ignalina
Age : 20
Pranešimų skaičius : 522
Mėgstamiausias CB narys : Strify,Yu

RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Pen. 03 25 2011, 18:04

- Saulele...
- Paklausyk, Mėnuliuk


žudanti :DD
Man tas Aronas nepatinka :D
Tęsiny duok :D
Atgal į viršų Go down
http://www.facebook.com/Shinny.ninja
gretuliukas94
BIZOKU narys


Prisijungė : 2009-06-27
Location : klaipeda
Age : 22
Pranešimų skaičius : 84
Mėgstamiausias CB narys : strify yu

RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Št. 03 26 2011, 00:53

WOW
TESNUKO
ir prasyciau gretiai :D XD
Atgal į viršų Go down
Sponsored content




RašytiTemos pavadinimas: Re: Imperfection   Today at 09:00

Atgal į viršų Go down
 
Imperfection
Rodyti ankstesnę temą Rodyti sekančią temą Atgal į viršų 
Puslapis 13Pereiti prie : 1, 2, 3  Next

Permissions in this forum:Jūs negalite atsakinėti į pranešimus šiame forume
 :: Fan fiction :: writer'ių namai-
Pereiti į: